Kada nereikės mokėti gyventojų pajamų mokesčio?
Gyventojui, pardavus savo būstą, nereikės mokėti gyventojų pajamų mokesčio, jeigu nekilnojamasis turtas parduodamas pigiau, nei buvo įsigytas. Paprasta taisyklė: nėra pajamų – nėra ir mokesčių.
Tačiau net ir pardavus būstą brangiau, yra 3 atvejai, kai mokesčių mokėti nereikia. Pirma, gyventojų pajamų mokestis nebus taikomas, jeigu nekilnojamasis turtas buvo įsigytas daugiau nei prieš 10 metų. Antra, mokesčių mokėti nereikės, jeigu pastaruosius 2 metus pardavėjas buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą parduodamame būste. Trečia, mokesčių nereikės mokėti net ir tuo atveju, jeigu pardavėjas tame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienus metus nuo šio būsto pardavimo nusipirko ir deklaravo savo gyvenamąją vietą kitame būste.
Taigi, jeigu pardavėte būstą brangiau, nei įsigijote, ir tas būstas nebuvo įsigytas prieš 10 ar daugiau metų, labai svarbiu kriterijumi tampa deklaruota gyvenamoji vieta.
Nesvarbu, kur gyvenate, svarbu tik deklaruota vieta
Deklaruotos gyvenamosios vietos mokestinė lengvata yra siejama su gyventojų apsirūpinimu gyvenamuoju būstu, pavyzdžiui, kai gyventojas dėl pasikeitusių šeimyninių aplinkybių parduoda savo būstą, kad įsigytų didesnį ar mažesnį, arba kai įsigyja kitą būstą dėl pasikeitusios darbo vietos ir pan. Kitaip tariant, šios mokestinės lengvatos logika – suteikti galimybę gyventojui pasikeisti gyvenamąjį būstą į kitą be jokių mokestinių pasekmių.
Pačioje naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pripažinta, kad mokestinė lengvata be jokių kompromisų yra taikoma tik tam gyvenamajam būstui, kuriame buvo deklaruota savininko gyvenamoji vieta. Net jeigu mokesčių inspekcijai pateiksite krūvas įrodymų, kad daug metų faktiškai gyvenote parduodamame būste, mokestinės lengvatos negausite, jeigu nebūsite ten deklaravę savo gyvenamosios vietos. Iš pirmo žvilgsnio tokia teismo pozicija neatrodo teisinga, juolab kad šios mokestinės lengvatos tikslas yra suteikti galimybę gyventojui be jokių mokestinių pasekmių pasikeisti savo gyvenamąjį būstą, kuriame jis realiai gyvena. Tačiau, kita vertus, galima manyti, jog teismas tokiu sprendimu siekė apsaugoti, kad gyventojai negalėtų du kartus pasinaudoti ta pačia mokestine lengvata, t. y. vieną kartą pasinaudotų lengvata už realiai gyvenamąją vietą, o kitą kartą – už deklaruotą gyvenamąją vietą.
Jeigu pagal teismų išaiškinimus, nenorint mokėti mokesčių už gyvenamojo būsto pardavimą, užtenka vien tik deklaruotos gyvenamosios vietos tame būste, tada kyla klausimas, ar galima, pavyzdžiui, per metus parduoti keletą butų paeiliui (t. y. pardavus vieną butą, iškart pirkti kitą) ir juose deklaruoti savo gyvenamąją vietą? Atsakymas – galima.
Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo klausimu yra pateikusi individualų išaiškinimą. Jame nurodyta, kad tokiais atvejais, kai gyventojas parduoda įsigytą būstą, kuriame buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, nepraėjus metams nuo jo įsigijimo ir gautas pajamas per vienus metus panaudoja įsigyti kitam gyvenamajam būstui, kuriame per tą patį laikotarpį deklaruoja gyvenamąją vietą, tuomet gautos pajamos galėtų būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms ir neatsižvelgiama į tai, kad per metus parduoti keli gyvenamieji būstai.
Toks išaiškinimas gali būti labai patrauklus tiems gyventojams, kurie nedideliu mastu užsiima gyvenamųjų būstų prekyba (perpardavimu). Tačiau jeigu Mokesčių inspekcija nustatys, jog įsigytas būstas yra skirtas vien tik perparduoti, o gyventojas tik formaliai ten deklaravo savo gyvenamąją vietą, tikėtina, kad mokesčių inspektoriai nukryps nuo savo išaiškinimų ir uždraus taikyti mokestinę lengvatą. Taigi tokiose situacijose gali būti svarbūs įrodymai apie realią gyvenamąją vietą.
Edvinas Lenkauskas yra „Motieka ir Audzevičius“ teisininkas, advokatas.
