V. Vitkauskas teigia, kad finansavimo šaltinio verslo pradžiai ar plėtrai ieškantys verslininkai pirmiausia turėtų įvertinti savo verslą: koks verslo pobūdis, kas yra produktas ar paslauga, ar rinkoje didelė konkurencija, ko siekiama papildomomis investicijomis. Atsakius į šiuos pagrindinius klausimus galima rinktis tinkamiausią finansavimo variantą.
Smulkiojo verslo atstovams – įmonėms regionuose, įvairioms kepyklėlėms ar pan. – V. Vitkauskas pataria pasidomėti smulkiųjų bankų paskolų teikimo sąlygomis.
„Ieškantys finansavimo šaltinio verslininkai Lietuvoje vis dar nepalankiai žiūri į rizikos kapitalų fondus, nes su jais reikia dalintis akcijomis. Tačiau taip pat nepalankiai yra žiūrima ir į paskolas, nes reikia grąžinti ne tik jas, bet ir sumokėti palūkanas. Dėl šių priežasčių verslininkui prieš priimant sprendimą tenka gerai apsvarstyti variantų privalumus ir trūkumus“, – sako V. Vitkauskas.
Pasak jo, kurį finansavimo šaltinį rinktis, sufleruoja pats verslo pobūdis ir jo stadija. Jei verslas pradedamas arba turi greito augimo potencialą, tuomet tinkamiausia rinktis rizikos kapitalo fondus. Šis variantas taip pat tinkamas technologiniams ar startuolio tipo verslams.
„Rizikos kapitalo fondai suteikia ne tik investicijas, bet ir praktinę patirtį, atveda didelę dalį klientų, suteikia savo kontaktus“, – pastebi lektorius.
Paskolos – verslo plėtrai
Paskolas iš bankų dažniausiai ima tie verslai, kurie atstovauja tradicinei pramonei – gamybinės, statybinės, medžio ar metalo apdirbimo įmonės.
V. Vitkauskas teigia, kad paskolas iš bankų dažniausiai ima tie verslai, kurie atstovauja tradicinei pramonei – gamybinės, statybinės, medžio ar metalo apdirbimo įmonės. Tokios įmonės paprastai paskolas ima verslo plėtrai, gamybinių pajėgumų didinimui.
„Jei verslas visiškai naujas, bankas jam paskolos nesuteiks ir rekomenduos kreiptis į rizikos kapitalo fondą. Panašiai kaip bankai elgiasi ir struktūrinės paramos davėjai“, – teigia JVSA atstovas. Jo teigimu, ES finansavimas dažniausiai skiriamas verslą plečiančioms įmonėms.
Smulkiojo verslo atstovams – įmonėms regionuose, įvairioms kepyklėlėms ar pan. – V. Vitkauskas pataria pasidomėti smulkiųjų bankų paskolų teikimo sąlygomis. Šie bankai, lektoriaus teigimu, suteikia nedideles paskolas ir labai rizikingiems verslams. Nedideles – iki 85 tūkst. litų (24,6 tūkst. eurų) – paskolas suteikia ir Verslumo skatinimo fondas, kitos valstybinės institucijos ar kredito unijos.
„Paėmus paskolą iš šių įstaigų dažnai galima gauti palūkanų kompensaciją. Tokiais atvejais nereikia dalintis akcijomis su rizikos kapitalo fondais, nėra kraunama našta ant smulkaus verslo įmonių dėl didelės paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo“, – tvirtina lektorius.
Dalijosi patirtimi
Finansavimo šaltinių pasirinkimas, verslo planavimo procesas ir kitos temos buvo aptariamos 60-yje savivaldybių vykusiuose, JVSA organizuojamuose renginiuose. Pasak V. Vitkausko, apie du trečdalius šių renginių dalyvių buvo asmenys, norintys pradėti savo verslą, likusi dalis – įmonės, svarstančios įvairias plėtros galimybes.
Šie renginiai – JVSA vykdomo projekto „Septynių jūrų kapitonai II“ dalis. Projektas skirtas skatinti verslumo ugdymą ir smulkių bei vidutinių verslo subjektų (SVV) steigimąsi, vystymąsi bei plėtrą. Jo metu organizuojami verslumą ir SVV subjektų steigimąsi, vystymąsi bei plėtrą skatinantys informaciniai renginiai, teikiamos aukštos kokybės konsultacinės, trijų pakopų paslaugos. Tikimasi, kad naujų SVV subjektų steigimasis bei esamų SVV subjektų vystymasis ir/arba plėtra sudarys sąlygas naujų darbo vietų steigimui ir esamų darbo vietų išlaikymui.
Projektas finansuojamas pagal 2007-2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP2-2.2-ŪM-02-K priemonę „Asistentas-4“. Projektui finansuoti iš Europos Sąjungos fondų skirta 288 536,55 Eur (996,3 tūkst. Lt).
