Su panašiais stereotipais susiduria ir Erasmus Studentų Tinklo (ESN) savanoriai. Ši tarptautinė studentų organizacija, vienijanti jau 38 Europos valstybes, dirbdama kartu su Europos Komisija, Europos Parlamentu, o Lietuvoje – su Švietimo mainų paramos fondu (ŠMPF), stengiasi įrodyti, kad po mainų programos „Erasmus“ vardu slypi kur kas daugiau.
O dabar trumpai apie „Erasmus“ tiems, kas dar apie tai negirdėjo. Ši akademinį mobilumą skatinanti programa buvo įkurta dar 1987 metais, siekiant plėsti Europos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, studentų ir personalo mobilumą apimant įvairaus tipo stažuotes (studijos, praktika, kursai, kiti projektai). Jau beveik 30 metų ši programa plečiasi ir tobulėja, jos vardas tapo tarsi bet kurią kitą mainų programą atspindinčia sąvoka, tad 2014 metais, nusprendus apjungti ir kitas mobilumo programas („Comenius“, „Veiklus jaunimas“, „Grundtvig“), atnaujintas ES švietimo projektas pavadintas „Erasmus+“. Šis pokytis įvyko tada, kai Europos Sąjungoje darbo neturėjo beveik 6 milijonai jaunuolių. Europos darbdaviai tiki, kad jauni, naujovėmsatviri ir bet kokioje gyvenimo situacijoje sugebantys išsisukti jaunuoliai yra gyvuojančios, vieningos ir stiprios Europos ateitis. Prie atnaujintos programos prisijungė ne tik Europos Sąjungos šalys – atsirado ir šalių partnerių, tokių kaip Baltarusija ar Gruzija bei Pietų Viduržemio valstybės – Egiptas, Palestina, Libanas ir kt. Šitaip išsiplėtus programai, dabar galima išvykti studijuoti beveik į bet kurią pasaulio šalį.
Tobulinti save ir įgyti tarptautinės patirties svetur lietuviai vyksta dažnai, rinkdamiesi kartais net atokiausias pasaulio valstybes. Paklausite, kas tuomet atvyksta į Lietuvą?
Tobulinti save ir įgyti tarptautinės patirties svetur lietuviai vyksta dažnai, rinkdamiesi kartais net atokiausias pasaulio valstybes. Paklausite, kas tuomet atvyksta į Lietuvą? Pagal statistinius duomenis populiariausios jau keletą metų išlieka Italija, Ispanija, Portugalija, Vokietija ir Turkija; jos taip pat patraukliausios ir lietuviams. Mūsiškius vilioja saulė ir šiluma, o pietiečius – būna ir taip – niekada nematytas sniegas. Tačiau aplinka ir klimatas yra tik vienas iš kriterijų renkantis sau antrus namus. Siūlomos studijų programos, dėstymo kalba, o svarbiausia – geri atsiliepimai iš jau grįžusių studentų gali sukurti svajonių šalies įspūdį ir privilioti dar daugiau tarptautinių studentų.
Dėl gero žodžio apie valstybę ir jos aukštąsias mokyklas stengiasi viena didžiausių Europoje tarptautinių studentų organizacijų – Erasmus Studentų Tinklas (arba trumpiau – ESN). Ši organizacija veikia jau nuo 1989 metų, praėjus vos porai metų nuo pačios „Erasmus“ programos atsiradimo. Po savo mainų grįžę vieni pirmųjų Erasmus studentų suvokė, jog svetimoje šalyje nebuvo, kas jiems padėtų prisitaikyti prie naujos aplinkos, kas padėtų įsivažiuoti į kitokio gyvenimo ritmą. Organizacijos veiklą pradėjus vos keliese ir pirmąją sekciją įkūrus Nyderlanduose, organizacija augo kasmet, o po penkerių metų ji veikė net keturiolikoje valstybių! Šiuo metu organizacija vienija per 14 tūkstančių aktyvių savanorių 38 Europos šalyse, kurie savo laisvą laiką leidžia padėdami tarptautiniams studentams.
Šiuo metu organizacija vienija per 14 tūkstančių aktyvių savanorių 38 Europos šalyse, kurie savo laisvą laiką leidžia padėdami tarptautiniams studentams.
Lietuvoje ESN veikia net penkiolikoje aukštųjų mokyklų. Pirmoji sekcija buvo įkurta Vilniaus universitete dar 2003 metais, vykdant mentorystės programą. Per vienerius mokslo metus į Lietuvą atvyksta daugiau kaip 2000 Erasmus studentų, o kur dar nuolatinėms studijoms ir pagal kitas mainų programas atvykstantys studentai... Tokie skaičiai rodo, kad Lietuva yra populiari, o organizacijos savanorių reikia vis daugiau ir daugiau.
ESN atvykstantiems siūlo studentams įsitraukti į daugybę įvairių projektų. Šiuo metu ESN Lietuva vykdo projektą „Multilingual Lithuania“, kurio metu mokytojai savanoriai (t.y. tarptautiniai studentai) moko savo gimtosios kalbos kitus studentus neimdami jokio atlygio! Taip tiek kiti tarptautiniai studentai, tiek lietuviai gali tobulinti jau turimas mylimos kalbos žinias arba įgyti naujos kalbos pagrindus visiškai nemokamai. Tarptautiniai studentai taip pat yra savo gimtosios šalies ambasadoriai ir jie labai noriai pristato savo šalies tradicijas, kultūrą ir įdomius faktus kultūrinių vakarų metu. Yra tekę stebėti japonus, pristatančius įvairius kovos menus, mokytis graikų Sirtakioar ragauti tikro šveicariško sūrio!
Be kultūrinės veiklos, keletas ESN sekcijų Lietuvoje siūlo studentams varžytis ir trijų mylimiausių – futbolo, krepšinio ir tinklinio – sporto turnyruose. Pati populiariausia sporto šaka pasaulyje – futbolas – paprastai sulaukia daugiausia dėmesio ir Lietuvoje. Turnyrai būna rengiami net du kartus per semestrą ir sulaukia per 100 dalyvių! Šiais metais ESN Lietuva dalyvavo ir Tarptautinėse Erasmus Žaidynėse (International ErasmusGames) Milane. Futbolininkams iš LSMU ir tinklininkams iš Vilniaus universiteto pavyko iškovoti trečiąsias vietas! Atsinaujinus „Erasmus+“ programai, atsirado galimybių gauti ir finansinę paramą sportui. Tuo siekiama remti mėgėjišką sportą, kovoti prieš rasizmą ir už lyčių lygybę bei tiesiog skatinti fizinę ir socialinę veiklą. ESN savanoriai džiaugiasi, kad į sporto turnyrus pavyksta pritraukti vis daugiau sporto entuziastų.
Besirūpinant įvairia pramogine ir kultūrine veikla, ESN nariai nepamiršta ir socialinės tarptautinių studentų integracijos. Užsieniečiai turi galimybę dalyvauti bene didžiausiame ESN vykdomame projekte „SocialErasmus“. Šiuo projektu siekiama, kad savo mainų metu, viešėdami svetimoje šalyje, studentai įsitrauktų į socialinę veiklą ir pažintų Lietuvą bei jos žmones ne tik iš turistinės pusės. Bendradarbiaudami kartu su ŠMPF, ESN Lietuva vykdo projektą „Erasmus Lietuvos mokykloms“, kurio metu ESN nariai, kartu su tarptautiniais studentais, vyksta į mokyklas įvairiuose Lietuvos miestuose, pasakodami paskutiniųjų klasių moksleiviams apie mainų galimybes ir skatindami jomis pasinaudoti. Užsienio studentai noriai dalijasi savo patirtimi Lietuvoje – su kokiais sunkumais susiduria, kas jiems čia patinka ir kodėl jie pasirinko būtent mūsų šalį, pasidalina linksmomis situacijomis, kurios kartais nutinka dėl kalbos barjero. Šis projektas Lietuvoje buvo pradėtas vykdyti 2013 metais ir nuo pat jo pradžios aplankytos net 143 mokyklos!
Užsienio studentai noriai dalijasi savo patirtimi Lietuvoje – su kokiais sunkumais susiduria, kas jiems čia patinka ir kodėl jie pasirinko būtent mūsų šalį, pasidalina linksmomis situacijomis, kurios kartais nutinka dėl kalbos barjero.
Žinoma, vizitai į mokyklas, įvairios diskusijos su moksleiviais yra tik maža dalis viso projekto. Pats „SocialErasmus“ projektas yra orientuotas į aštuonias sritis – gyvūnai, gamtos stichijos, diskriminacija, mokslas, aplinka, sveikata, skurdas ir smurtas. Įvairiomis socialinėmis akcijomis, paskaitomis, aktyvia socialine veikla siekiama atkreipti dėmesį į opiausias žmonijos problemas ir ieškoti būdų, kaip su jomis kovoti. ESN nariai kartu su užsienio studentais lankosi gyvūnų prieglaudose, kur galima pavedžioti, kartais pašerti ar pašukuoti gyvūnus, su jais pažaisti ir skirti dėmesio tiems, kurie patys savimi pasirūpinti negali. Aplinkai ir gamtai taip pat skiriama nemažai dėmesio – sodinami medeliai, dažomi suoliukai. 2015 metais buvo sutvarkytas Ąžuolyno skveras Kaune, organizacija kartu su studentais kasmet dalyvauja ir akcijoje „Darom“. Taip pat būna rengiamos kraujo donorystės akcijos, šiais metais dalyvauta ir veiksmo savaitėje „Be patyčių“, studentai noriai palieka senus nebedėvimus drabužius, kuriuos nori paaukoti skurstantiems. Kai kurios sekcijos organizuoja vizitus į vaikų dienos centrus, kur su vaikais žaidžiame žaidimus, verdame karštus kalėdinius gėrimus, marginame kiaušinius ir smagiai leidžiame laiką.
Svetima šalis, nepažįstami žmonės, neatrasta kultūra ir žavingos nesuprantamos kalbos ypatybės – štai su kuo susiduria kiekvienas tarptautinis studentas. Kiekvienam iš jų pasiryžti išvykti svetur pusei metų ar metams yra tikras iššūkis, daugumai jų – didžiausias gyvenimo nuotykis. Nemaža dalis jaunuolių išvykdami pagali mainų programą palieka savo gimtąją šalį pirmą kartą. Pasitikus juos oro uoste lengvai pastebi dideles baimės akis, ieškančias pažįstamo žmogaus su jo vardu rankose. Pirmomis dienomis matai, kaip važiuojant troleibusu jie tiesiog sugeria visą naują informaciją, domisi viskuo, klausia apie dalykus, apie kuriuos dažnas lietuvis net nesusimąsto – nes mums tai tiesiog įprasta. Studentai dalinasi dvejonėmis, jog nepavyks susirasti draugų, jog neišmoks, kaip naudotis miesto transporto sistema, jog niekad gražiai neištars lietuviško „Atsiprašau“ ir kad jau pasiilgo namų... ESN savanoriai ir mentoriai tampa pirmaisiais studentų draugais, gidais, broliais ar seserimis, kurie tarptautiniams studentams parodo Lietuvą ir supažindina juos su mūsų visuomene, moko mūsų nuostabios kalbos ir istorijos. Dažnas užsienietis čia atvyksta su ašaromis akyse, nes buvo sunku palikti gimtuosius namus. Dar daugiau jų susigraudina, kai reikia Lietuvą palikti, nes čia jie atrado save, rado draugus, rado naujus namus.
Dažnas užsienietis čia atvyksta su ašaromis akyse, nes buvo sunku palikti gimtuosius namus. Dar daugiau jų susigraudina, kai reikia Lietuvą palikti, nes čia jie atrado save, rado draugus, rado naujus namus.
„Erasmus“ skatina ne tik naujos šalies kultūros supratimą, bet moko gyventi bendruomenėje, kur visi yra atvykę iš skirtingų valstybių – tokia patirtis laikoma galimybe ne tik mokytis akademiškai, bet ir mokytis bendrauti. Kai kurie aukštųjų mokyklų bendruomenių nariai teigia, kad buvę „Erasmus“ studentai ateityje įrodys esantys galinga jėga, kuriant visos Europos identitetą. Politikos mokslų tyrėjas StefanWolff yra pasakęs: „Duokite dar penkiolika, dvidešimt ar dvidešimt penkerius metus ir Europą ves lyderiai, kurie turės visiškai kitokią socializacijos patirtį“, pavadindamas dabartinius mainų studentus „Erasmus karta“.
