Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė, atidarydama konferenciją atkreipė dėmesį į partnerystės svarbą. „Šiandien augame visi kartu – nuo smulkių ūkių iki didžiausių Lietuvos bendrovių. Visi ieškome atsakymų į klausimą, kaip lietuviškos produkcijos parduoti daugiau. Nagrinėjame, kas ir kaip lemia mūsų pirkėjų pasirinkimus, analizuojame besikeičiantį prekybos sektorių ir bendrąjį ekonomikos klimatą. Gamintojai, tiekėjai ir pardavėjai kuria sinergiją, todėl ir ši kasmetinė Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencija yra puiki platforma dalytis idėjomis, įžvalgomis ir pasiūlymais. Lietuviškas verslas yra drąsus ir kūrybingas. Kartu jau ne kartą įrodėme, kad iššūkius mokame paversti galimybėmis“, – kalbėjo K. Meidė, pažymėjusi, jog galima didžiuotis, kad kas antra „Maximos“ parduotuvėse parduota prekė yra lietuviška.
Atskleidė, kuo pranašesnės lietuviškos prekės
„Jeigu mes parduodame daugiau, tai ir jūs parduodate daugiau“, – konstatavo „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, kalbėdama su Lietuvos gamintojais ir tiekėjais. Neseniai „Maximos“ atliktas daugiau kaip 5 tūkst. lojalių klientų tyrimas atskleidė, kad lietuviškumas išlieka itin svarbus kriterijus, kai tenka apsispręsti, kurią prekę rinktis. „O kai pirkėjų kasdien yra per pusę milijono, šis kriterijus įgyja nepaprastą reikšmę“, – pažymėjo „Maximos“ komercijos vadovė V. Drulienė.
Šį rudenį atlikto „Maximos“ pirkėjų įpročių tyrimo duomenimis, beveik kas trečias pirkėjas nurodo, kad visada renkasi tik lietuvišką produkciją. Net 38 proc. respondentų yra įsitikinę, kad lietuviškų prekių kokybė yra aukštesnė negu kaimyninių šalių, o 25 proc. pirkėjų nurodė, kad už lietuvišką prekę yra pasirengę mokėti ir daugiau.
„Žmonės vertina šviežumą, kuriuo pasižymi Lietuvos gamintojų produkcija. Kasdien maisto produktai iš įvairių Lietuvos regionų keliauja tiesiai į parduotuvių lentynas. Taip pat žmonės supranta, kad pirkdami lietuviškas prekes prisideda ir prie augančios šalies ekonomikos, darbo vietų kūrimo Lietuvos gamybos sektoriuje. Natūralumas yra trečia svarbiausia lietuviškų produktų savybė, kurią išskiria pirkėjai“, – vardijo V. Drulienė.
Šiandien lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių lentynose – apie 80 proc. šviežio maisto yra vietos gamintojų ir ūkininkų užauginta produkcija. Lietuviškų produktų gausa „Maximos“ parduotuvėse išsiskiria konditerijos, kulinarijos, duonos gaminių, šviežios mėsos ir paukštienos skyriai – juose daugiau nei 90 proc. siūlomų prekių yra lietuviški.
Mokytis galima net iš „slibinų“
„Maximos“ asortimente – apie 60 tūkstančių skirtingų prekių, tad net ir lietuviški gaminiai stipriai konkuruoja tarpusavyje dėl pirkėjų dėmesio.
Lietuvos gamintojams ir tiekėjams V. Drulienė pateikė nemažai pavyzdžių ir sprendimų, kaip sumanūs rinkodaros veiksmai sukuria produktų išskirtinumą ir gali net iki 20 kartų padidinti pardavimus. Pastaraisiais metais itin gerų rezultatų padėjo pasiekti įvairios lojalumo kampanijos, kurių kasmet net po kelias organizuoja prekybos tinklas „Maxima“. „Šiemet vykusi „Sveikučių šėlsmo“ kampanija, kai skatinome į valgiaraštį įtraukti daugiau vaisių ir daržovių bei formuoti subalansuotos mitybos įpročius ar bet kokius lūkesčius pernai viršijusi kampanija „Slibinai“ yra vieni sėkmingiausių būdų, kurie leido ir Lietuvos gamintojams padidinti savo produkcijos pardavimus“, – teigė „Maximos“ komercijos vadovė V. Drulienė.
Taip pat ji pažymėjo ir reklaminio „Karštų kainų“ leidinio įtaką pardavimų sėkmei: išradingai pateikta informacija prekės pardavimus gali išauginti net 1,5 karto.
„Apskritai, akcijos mūsų klientams yra labai svarbios. Net 8 iš 10 prisipažįsta, kad akcijas stebi visada arba dažnai. O akcijų metu, kas antras pirkėjas pasinaudoja proga įsigyti didesnės vertės produktą už sumažintą kainą“, – atkreipė dėmesį V. Drulienė.
Anot „Maximos“ komercijos vadovės, pavyzdžiai ir praktika rodo, kad bendraujant su kiekvienu gamintoju ir tiekėju galima atrasti tinkamą sprendimą – būdą parduoti daugiau, ar tai būtų papildomas prekių išstatymas prekybos vietose, ar prekių išryškinimas lentynose, ar koncentruoti skyriai funkciniams produktams ir t. t.
Pasiūlė pažvelgti ir į smegenis
Renginyje savo pranešimais taip pat dalijosi Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė, išsamiai apžvelgusi pasaulio ir Lietuvos makroekonomikos paveikslą, vertingų įžvalgų pateikė tendencijų analitikas Andrius Grigorjevas ir „Sorbum Group“ generalinis direktorius Giedrius Oliškevičius, su aktualiomis rinkos tyrimų išvadomis supažindino Žaneta Simonaitytė – „Nielsen“ paslaugų mažmeninės prekybos tinklams vadovė Baltijos šalims.
Šių metų Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijos pranešimų sesiją užbaigė neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė, atkreipusi dėmesį į pasirinkimo tironiją – paradoksą, su kuriuo kasdien susiduria sprendimus priimantys žmonės. „Rinktis mes privalome nuolat, o kuo daugiau pasirinkimo variantų – tuo sudėtingiau“, – aiškino mokslininkė.
Pasak U. Neniškytės, neuromokslininkai sprendimų priėmimą laiko fundamentine smegenų veikla. „Smegenys siekia kuo didesnio efektyvumo – didžiausios naudos už mažiausius kaštus“, – teigė mokslininkė, savo pranešime atskleidusi, kokią įtaką sprendimų priėmimui turi racionalusis mąstymas, atmintis ir emocijos, kurie nuolat sąveikauja tarpusavyje.
U. Neniškytė atkreipė dėmesį, kad bet koks sprendimo priėmimo procesas, net kai jį laikome labai racionaliu, turi emocinį komponentą. Tai svarbu žinoti tiek vertinant pirkėjų elgseną, tiek priimant verslo sprendimus.
Neuromokslininkė priminė, kad smegenys efektyviausiai veikia tada, kai asmuo vienu metu atlieka vieną užduotį ir palinkėjo konferencijos dalyviams sėkmės priimant sprendimus.
