Lietuva – pradinėje stadijoje
Aptarti GMO ir GMM riboto naudojimo mokslinius tyrimus ir jiems taikomus reikalavimus gegužės 4 d. Vilniaus universitetas ir Aplinkos ministerija pakvietė šalies mokslininkus, biotechnologijos įmones, valstybės įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus bei Airijos aplinkos apsaugos agentūros GMO ekspertę Bernadetę Miurėj (Bernadette Murray) ir Olandijos nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto ekspertą Fredą Vasenarą (Fred Wassenaar).
Tiek Airijoje, tiek Olandijoje moksliniai tyrimai ir GMO bei GMM naudojimo reguliavimas vykdomi plačiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Airijoje yra beveik 600 registruotų naudotojų. Šiuo metu šalyje ypač populiarėja veikla su GMM. Tuo tarpu Olandija kasmet gauna iki 900 paraiškų, o riboto naudojimo veiklų skaičius siekia beveik 600 naudotojų. Lietuvos GMO ekspertų komitetas per pastaruosius 5 metus gavo 16 pranešimų vykdyti tyrimus šioje srityje.
Iš viso riboto naudojimo GMM skirstomas į 4 klases. Lietuvoje iki šiol dirbama tik su 1 riboto naudojimo klase, kuri turi mažiausią poveikį aplinkai. Mokslinius tyrimus su GMM ir GMO atlieka 14 institucijų ir privačių kompanijų. Didžioji dalis tyrimų susiję su GMM kamienų kūrimu, kurie produkuotų tikslinius baltymus, pritaikomus moksliniams tyrimams ir pramonėje.
Tuo tarpu Airijoje dirbama su 1, 2 bei 3 riboto naudojimo klasės mikroorganizmais. „Kalbant apie GMO ir GMM Airijoje šiuo metu viskas daugiausiai vyksta tyrimų lygyje. Dirbame su 1, 2, 3 klasėmis, neturime tik 4. Nors GMO ir GMM nėra panacėja nuo visų ligų ir pasaulio nuo bado tikriausiai neišgelbės, bet jie turi savo vietą. Europos šalys jau importuoja genetiškai modifikuotus augalus, todėl reikia ir toliau vykdyti tyrimus, tai yra svarbu“, – sakė B. Miurėj.
Olandijos atstovas F. Vasenaras didelį dėmesį skyrė 4 klasei ir kalbėjo apie genetiškai modifikuotus virusus, aptarė, kokių saugumo priemonių imamasi laboratorijose. Jo nuomone, ateityje dėl šios praktikos bus galima pakeisti genus taip, kad vaikai nepaveldėtų sunkių tėvų ligų.
Ateities klausimas
Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai neauginami dėl griežtos politikos. Tačiau į mūsų šalies rinką gali būti tiekiami Europos Sąjungoje (ES) įteisinti iš genetiškai modifikuotų augalų pagaminti produktai. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 2003/1829 Europos Komisijos registre yra registruoti 10 medvilnės, 28 kukurūzų, 2 mikroorganizmų, 4 rapsų, 12 sojos pupelių ir 1 cukrinių runkelių GMO produktai skirti maistui ir pašarams, kuriais galima prekiauti ES. Genetiškai modifikuoti produktai privalo būti paženklinti nurodant, kad yra pagaminti iš GMO, jeigu jų sudėtyje yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO.
GMO ekspertų komiteto pirmininkė, LAMMC Miškų instituto Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorijos vedėja doc. dr. Sigutė Kusienė sako, kad žmogui augalo genų modifikacijos neatsiliepia: „Jei vartojame genetiškai modifikuoto augalo produktą, jame modifikuoto geno nebelieka. Jokio šanso tam genui patekti į žmogaus organizmą nėra.“
VU universiteto Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros vyresn. mokslo darbuotojas Saulius Serva pasakoja, kad genetiškai modifikuoti augalai atsparūs kenkėjams leidžia naudoti mažiau herbicidų ir kitų medžiagų, kurios natūraliai yra nuodingos, pagerinti derlingumą, atsparumą ligoms, sumažinti sausros poveikį. Anot jo, ateityje žemės ūkis vystysis būtent šiuo keliu.
ES komerciniais tikslais leidžiama auginti tik viena GMO kukurūzo veislė MON810 (Zeamays L. linija MON 810), atspari vabzdžiams (kukurūziniam ugniukui). Ji auginama Čekijos Respublikoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje šis kenkėjas nėra išplitęs, todėl kukurūzas MON 810 nėra aktualus auginti.
