Loterija ar apgalvotas žingsnis?
Inovacijų diegimas nenumačius konkrečios strategijos, lyg loterija – sėkmės atveju būsime apdovanoti progresu, nesėkmės – nusivylimu, ar net nuostoliais. „Kodėl įmonėms reikalingos inovacijos? Nes būtent jos padaro verslą atspariu. Šiandien turi būti pasiruošęs įvairioms nenumatytoms situacijoms ir čia neužteks vieno metodo, nes viskas keičiasi pernelyg greitai“, – sakė „Katalista Ventures“ atstovas Alex Gibb.
Kartu su kolega Arvydu Plėta „Innovation Drift“ vykusių dirbtuvių metu A.Gibb dalyviams pristatė aštuonis inovacijų būdus ir priemones bei praktines galimybes juos pritaikyti savo veiklose. Pasak A.Plėtos, visos inovacijų priemonės yra geros, bet kartais pasirenkama tokia priemonė, kuri netinka įmonei arba ji netinkamai įgyvendinama. Tokiu atveju gaila panaudotų laiko ir finansinių resursų. „Pastaruoju metu pastebime, kad yra labai daug priemonių ir labai sunku išsirinkti. Svarbu suprasti, kodėl ir kaip įgyvendinti inovacijas, todėl dirbtuvių metu dalyviai pildė testą, kurio rezultatai parodys, kaip aplinka, įvairūs kiti veiksniai veikia jų įmonę, ir kas konkrečiai jiems turėtų būti aktualiausia, kad pradėtų inovuoti kryptingai“, – komentavo A.Plėta.
Dirbtuvių metu paminėti net 8 inovacijų būdai – Inovacijų klubas, Inovacijų centras, Inovacijų dirbtuvės, Inovacijų laboratorija, Sprintas, Hakatonai, LAB (vidinis įmonės akseleratorius), startuolių fondai, nauja verslo linija.
Išvardijo tris dažniausias klaidas
A.Plėta pabrėžė, kad neužtenka vien noro pradėti. Dauguma įmonių žengia pirmąjį žingsnį, bet netrukus turi atsitraukti atgal, nes neapgalvoja pagrindinių veiksmų.
Pirmoji klaida, kad įmonės nori diegti inovacijas, bet nenori skirti tam papildomų investicijų ir žmogiškųjų resursų. Čia didžiausia bėda ta, kad papildomas darbo krūvis atitenka marketingo ar rinkodaros vadovams, kuriems, be papildomų pareigų, tenka ir galvoti apie tai, kaip inovuoti įmonei. Tokią strategiją galiausiai „vainikuoja“ nusivylimas, jokių rezultatų. Antroji klaida – tikėtis, kad inovacijas įgyvendins vienas žmogus. Deja, inovacija – ne vieno žmogaus reikalas, o visos komandos.
Trečioji klaida – pasitikėti tik savo jėgomis. Atrodo, kad viską galime padaryti patys, bet tiesa tokia, kad pasitelkus išorinę pagalbą sėkmės tikimybė padidėja tris, keturis kartus, o ir darbai atliekami kur kas greičiau.
Ne solo žaidimas
Diegiant inovacijas svarbų vaidmenį atlieka ne tik aukščiausio lygio vadovai. Dažnai pamirštama, kad visą inovacijų branduolį sudaro komanda.
„Inovacijos – ne solo žaidimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad būtent prisijungimas prie inovacijų kūrimo ir diegimo, motyvuoja darbuotojus. Šiuolaikiniams specialistams reikalingi iššūkiai, užduotys, o būtent inovacijos užtikrina nuolatinę dinamiką. Visai neseniai diskutavome su „Google“ atstovu, kuris kalbėjo būtent apie darbuotojų indėlį į inovacijas. Užsienyje net nebekyla klausimas, ar įtraukti darbuotojus į inovacijų procesą, nes komanda tiesiog yra inovacijų dalis“, – sakė A.Plėta.
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje manoma, jog darbuotojai, visų pirma, yra darbo jėga ir papildomi kaštai, o ne pridėtinė vertė, inovacijos tik vadovo reikalas. Tai didelė klaida, užkertanti kelią progresui. Ir tai yra priežastis, kodėl tos įmonės nėra geriausios, lyginant su „Google“, „Netflix“, kurie neturi sėkmės paslapčių receptų, jie tiesiog turi geriausius žmones, kurie priima sprendimus ir tos inovacijos ateina savaime. Todėl negalime tiesiog laukti, nes inovacijos yra neišvengiamos – laukti negalime, rizikuoti eksperimentuojant taip pat. Belieka atsakingai pasirinkti, kas efektyviausia kiekvienai įmonei ir įtraukti į šį procesą visą komandą.
