Lietuvos banko duomenimis, pernai metų pabaigoje antros pakopos pensijų fonduose kaupė daugiau kaip 1,29 mln. Lietuvos gyventojų. Tuo metu prie trečios pakopos pensijų fondų kaupimo jau buvo prisijungę daugiau nei 57 tūkst. dalyvių. Sostinėje gyvenanti R. Jankauskė – viena iš tų, kurie nusprendė maksimaliai išnaudoti galimybes senatvėje užsitikrinti orias pajamas. Šiuo metu moteris kaupia abiejų pakopų pensijų fonduose, kuriuos valdo turto valdymo bendrovė „INVL Asset Management“.
Į trečią pakopą priviliojo darbdavys
Paklausta, kodėl visgi nusprendė kaupti pensijai tiek antroje, tiek trečioje pakopoje, pašnekovė teigė, kad prie antrosios pensijų kaupimo pakopos prisijungė nuo tada, kai sistema pradėjo savo gyvavimą – 2004 m.
„Trečioje pakopoje pradėjau kaupti, kai darbdavys pasiūlė man pervesti dalį darbo užmokesčio į trečią pakopą ir tuo pačiu prisidėti panašiu procentu. Taip jau kaupiu apie ketverius metus“, – pasakojo R. Jankauskė.
Moteris skaičiuoja, kad jei į pensiją išeitų dabar ir nebeliktų kitų finansinių įsipareigojimų, ji tikriausiai galėtų išgyventi ir su 50 proc. dabar gaunamų pajamų, tačiau jos siekiamybė – 70-80 proc., o tokią galimybę suteikia kaupimas antroje ir trečioje pakopose.
„Prieš kelerius metus bandžiau skaičiuotis, kokia pensija manęs lauktų su tam tikra investicine grąža, tai tuomet būčiau galėjusi tikėtis apie 50 proc., bet tuomet dar nekaupiau trečios pakopos pensijų fonde“, – kalbėjo R. Jankauskė.
Vilnietė taip pat paminėjo, kad atsakingas ruošimasis senatvei jai suteikia didesnį ramybės jausmą.
„Ramybės tikrai priduoda, ypač, kai pasižiūri, kad jau keli tūkstančiai eurų prikaupta. Daug ramiau, nei kad visai neturi santaupų, ar jei šeima liktų be tavęs. O realiai to, kad į pensijų fondus pervedama kas mėnesį tam tikra suma, aš net nelabai pajaučiu“, – atviravo pašnekovė.
R. Jankauskė, galvodama apie ateitį ir savo pensiją, prisipažino neapsiribojanti vien antros ir trečios pakopos pensijų fondais: bando dar ir papildomai taupytis.
Trečiąja pakopa sugundė ir valstybės skatinimas
Nors trečioje pakopoje vilnietė pradėjo kaupti tik tada, kai darbdavys pasiūlė darbuotojams motyvacinę sistemą, kurioje darbuotojui pradėjus kaupti pensijai įmonė papildomai prisideda savomis įmokomis, moteris teigia, kad šį taupymo variantą svarstė jau anksčiau.
„Buvo ir prieš tai minčių pradėti kaupti trečioje pakopoje. Bet kaip dažniausiai būna, trūksta postūmio iš šalies“, – sakė R. Jankauskė.
Paklausus, kodėl ji nusprendė papildomas lėšas kaupti trečios pakopos pensijų fonde, o ne, pavyzdžiui, investuoti į investicinius fondus ar taupyti nekilojamajam turtui įsigyti, R. Jankauskė teigė, kad prie sistemos prisijungti ją priviliojo ir valstybės siūloma gyventojų pajamų mokesčio lengvata (GPM).
„Taip pat tas investicijų išskaidymas, pasitikėjimas fondo valdytoju, kad tau nereikia rūpintis, kiek ir į kokias akcijas ar obligacijas investuoti. Be to, ir įmokų mokesčiai nėra dideli“, – vardijo pašnekovė.
R. Jankauskė patarė pensijai papildomai kaupiantiems gyventojams nepamiršti stebėti, kaip sekasi jų lėšas gaunantiems pensijų fondams: „Kai pradėjau kaupti papildomai, pradžioje buvau kitame fonde, tačiau periodiškai tikrindavau fondų rezultatus. Stengiuosi žiūrėti į ilgesnio periodo 5 ar 10 metų. Pamačiusi, kad „INVL Asset Management“ rezultatai vieni iš geriausių, pasirinkau pereiti pas juos“.
Pašnekovė pabrėžė, kad nereikia pamiršti, kad visgi pensijų fonduose kaupiami pinigai yra jūsų, todėl nereikėtų pamiršti pasitikrinti, kaip sekasi jūsų pinigams pensijų fonde ir pasižiūrėti kitų pensijų fondų valdytojų rezultatus.
Kiek rekomenduojama sukaupti pensijai
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui pastebėjo, kad iš tiesų dalis gyventojų vis dar vengia kaupti trečios pakopos pensijų fonduose, nors norint kokybiškai pragyventi pensijoje, pajamos turėtų siekti 80 proc. iki tol buvusių. Šiam tikslui reiktų kaupti ir antros, ir trečios pakopos pensijų fonduose.
„Mūsų atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad bene pusė žmonių pensijoje tikisi gauti šimtą procentų savo buvusių pajamų, bet kai paklausi, kokie yra realūs lūkesčiai, didžioji dalis – bene trečdalis sako, kad 50 proc. dabartinių pajamų ir vos dešimtadalis mano, kad ir pensijoje turės tiek pat, kiek dabar lėšų pragyvenimui. Iš kitos pusės vis daugiau žmonių pradeda suvokti, kad pajamos senatvėje nebus didelės, – kalbėjo specialistė.
D. Kolmatsui pridėjo, kad tikėtina, jog dalį žmonių nuo taupymo trečiosios pakopos pensijų fonde stabdo ne tik informacijos apie jų galimybes skirtumas, bet ir tokie mitai kaip kad pensijų fonde sukauptų pinigų žmogus negalės atsiimti ar tai, kad į juos galima pervesti tik dideles sumas.
„Iš tiesų trečios pakopos pensijų fondai veikia kiek kitaip nei antrosios pakopos – galima kaupti keliuose trečios pakopos pensijų fonduose ir skirtingose bendrovėse, esant poreikiui, kaupimo sutartis galima nutraukti, o į šiuos fondus galima pervesti norimas sumas norimu laiku. Be to, kaupiant juose galima pasinaudoti mokesčių lengvata“, - sakė specialistė.
Pirmieji žingsniai
Pasiteiravus, ką pirmiausiai reikėtų daryti žmogui, nusprendusiam prisijungti prie trečiosios pakopos kaupimo, turto valdymo bendrovės atstovė teigė, kad pirmiausiai reikia pasirinkti pensijų kaupimo bendrovę. Taip pat nuspręsti, kokio dydžio įmokas bus norima mokėti.
„Tuomet jau reikėtų kreiptis į bendrovės aptarnavimo skyrių ir turėti asmens dokumentą. Štai ir viskas“, – aiškino D. Kolmatsui.
Kartu ji pridėjo, kad dažniausiai savo klientams rekomenduoja pasirinkti periodinį mokėjimą, kuris vyktų per elektroninę sąskaitą: „Periodinis mokėjimas leidžia mažinti riziką, nes neretai mums atrodo paprasčiau atidėti mažas sumas nei vieną sumą kartą per metus ar kartą per pusmetį“.
Be to, kai periodiniai mokėjimai atliekami į pensijų fondo sąskaitą kas mėnesį, turtas perkamas tiek tada, kai rinkos yra pakilusios, tiek tada, kai jos yra pakritusios.
„Taigi, su periodiniais mokėjimais nėra rizikos, kad nepataikysi laiku nupirkti. Ir net jei rinkose yra prastesnė situacija, tai nėra blogai, nes tuomet turtas perkamas mažesne kaina ir gaunama didesnė grąža, kai turto vertė išauga“, – aiškino specialistė.
Kiek atsidėti?
Pasak D. Kolmatsui, nusprendusiems kaupti trečioje pakopoje rekomenduojama atsižvelgti ir laikytis tokios taisyklės: kuo vėlesniame amžiuje pradedama kaupti tuo labiau turi didėti ir kaupimui atidedama pajamų dalis.
„Jei asmuo pradeda kaupti pensijai iki 30 metų, jis turėtų kaupti papildomai apie 10 proc. savo pajamų. Pradėjus kaupti vėliau – nuo 30 iki 40 amžiaus – asmens įmokos pensijos kaupimui turėtų sudaryti apie 15 proc., o nuo 40 metų jau gali būti 20-25 proc. pajamų. Tokių rekomendacijų siūloma laikytis, jei siekiama, kad sulaukus pensijos, ji sudarytų iki 80 proc. buvusių pajamų“, – vardijo pašnekovė.
Specialistė taip pat nuramino gyventojus, kurie bijo, kad gali neturėti pakankamai lėšų taupyti trečios pakopos pensijų fonde: „Trečioje pakopoje žmogus gali atsidėti kad ir eurą per dieną ar 30 eurų per mėnesį, nes įprastai nėra ribojama minimali investicijų suma. Be to, kaupiami pinigai nėra „užrakinti“ iki pensinio amžiaus. Tarkime, jei nutinka nelaimė, galima sutartį nutraukti ar dalį pinigų pasiimti. Taip sistemai suteikiama lankstumo, ko asmuo neturi taupydamas antroje pakopoje“.
Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investicine rizika. Pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Prieš priimdami sprendimą investuoti, turite susipažinti su fondo dokumentais, kuriuos galite rasti čia.
Asmenims, dalyvaujantiems II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija yra proporcingai mažinama įstatymų nustatyta tvarka. Sudaryta II pakopos pensijų kaupimo sutartis negalės būti nutraukta, išskyrus pirmą kartą sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį, kurią dalyvis turi teisę vienašališkai nutraukti per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties sudarymo, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei.
