Trečią kursą baigę studentai, Bernarda Bajorinaitė kartu su Aurelijumi Ziniu, kraunasi lagaminus, paskubomis perka būtiniausių daiktų kelionei į Nyderlandus.
Mergina vasaromis dirbo tiek mokykloje vyresnėse klasėse, tiek studijuodama. Būsimai neįgaliųjų reabilitologei teko išbandyti įvairiausius darbus: namų tvarkytojos, auklės, pardavėjos konsultantės, padavėjos barmenės, virėjos padėjėjos.
Po kelių dienų B. Bajorinaitė išmėgins gėlių paskirstytojos poziciją logistikos įmonėje. Tai bus pirmasis jos sezoninis darbas užsienyje.
„Kadangi esu studentė, tai norisi gal sunkesnių, bet greitesnių pinigų. Tikslas – sukaupti tiek, kad ketvirtame kurse atsipūsčiau nuo darbų ir galėčiau daugiau laiko skirti bakalauriniam darbui,“ – savo motyvus dėsto 21 metų mergina.
Vienintelė galimybė keliauti
Vaikystėje tik vieną kartą užsienyje su tėvais pabuvojusi B. Bajorinaitė neslepia, kad jai vienintelis keliavimo būdas – išvykti dirbti į užsienį. „Labai tikiuosi, kad praėjus kokiam mėnesiui, savaitgaliais važiuosime po Olandiją, į kaimynines šalis. Norėtųsi pasidaryti nuotraukų, praplėsti akiratį ir patobulinti anglų kalbą,“ – sako vilnietė.
B. Bajorinaitės vaikinas A. Zinis, studijuojantis automatiką ir valdymą, Kauno technologijos universitete, kiekvieną vasarą važiuoja padirbėti į užsienį. Jis dukart buvo Anglijoje. Šiemet 23 metų vaikinas pirmą kartą mėgins laimę Nyderlanduose.
„Šįkart labiausiai noriu, kad Bernarda pagyventų užsienyje. Manau, Olandija – tai geriausia šalis gyvenimui. Daug pasako faktas, kad valstybė mažesnė už Lietuvą, o turi 17mln. gyventojų,“ – teigia A. Zinis.
Du kartus Anglijoje nepavydėtinomis sąlygomis dirbęs ir gyvenęs A. Zinis teigia, šįkart nenorėjęs rizikuoti ir rinkosi ne siūlomą darbą, bet įdarbinimo agentūrą. Jis skaitė atsiliepimus apie įmonę, tikrino viešai prieinamus duomenis.
Vaikinas ryžosi keliauti tik tuomet, kai įsitikino, kad iš jo neims jokių, pagal Lietuvos įstatymus nelegalių, „mokesčių“ už nuvežimą ar darbo suradimą. „Taip, iš atlyginimo atskaičiuoja nuomą, draudimą, mokesčius, bet nėra jokio lupikavimo. Viskas oficialu, teisėta,“ – savo įžvalgomis dalinasi A. Zinis.
Vengia žemės ūkio darbų
Studentai, kaip B. Bajorinaitė ir A. Zinis, ir vyresnių klasių moksleiviai balandį ir gegužę užplūsta įdarbinimo agentūras. Jie ieško sezoninių darbų užsienyje, kurie truktų nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo pradžios – per studentų atostogas.
Darbą Nyderlanduose ir Vokietijoje siūlančios agentūros „Qbis“ darbuotojų paieškos skyriaus vadovas Ričardas Tenenė pastebi, kad sezoniniams darbams dažnas jaunuolis renkasi Nyderlandus. „Darbo pasiūlymai Vokietijoje jiems mažiau patrauklūs dėl prastesnio atlygio, vietinių, skirtingai nuo olandų, ne itin šilto požiūrio į atvykstančiuosius sezoniniams darbams,“ – teigia R. Tenenė.
Darbuotojus iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Portugalijos įdarbinančios agentūros duomenimis, šiuolaikiniai jaunuoliai vengia darbo žemės ūkio sektoriuje. Tokie pasiūlymai įmonėje sudaro vos 10proc.
Devyni iš dešimties siūlomų sezoninio darbo pozicijų yra fabrikuose prie linijos bei logistikos įmonėse. „Tokiems darbams nereikia specifinių fizinių duomenų ar įgūdžių. Prekes ar krovinius reikia išrūšiuoti, paskirstyti ir išvežti. Nyderlandų darbdaviai turi vienintelį reikalavimą, kad išvykstantieji kalbėtų angliškai,“ – vardija „Qbis“ atstovas.
Turintys darbo patirties su krovimo technika gali tikėtis geresnės darbo pozicijos ir didesnio atlyginimo.
Stebinanti apmokėjimo sistema
Nyderlanduose galioja pagal metus fiksuoto atlyginimo sistema. 23 metų darbuotojai negali gauti mažesnio nei 8,96 eurų atlygio už valandą. Tačiau 19 metų jaunuoliai uždirba virš 30 proc. mažiau nei 23 metų.
„Sulaukusieji 18-19 metų gali uždirbti 600-700 eurų per mėnesį, o 20-22 metų – 800-900 eurų. Tai sumos atskaičius mokesčius, nuomą ir be viršvalandžių, kurių vasarą itin dažnai pasitaiko,“ – teigia R. Tenenė.
Dvejus metus vasaras Nyderlanduose praleidęs Alanas Voitechovski įsitikinęs, kad namo parsivežamą sumą lemia ne amžius. Svarbiausias faktorius – gebėjimas neišleisti galbūt pirmą kartą gyvenime gauto tokio dydžio atlygio, nepasiduoti Nyderlanduose legalizuotoms pagundoms.
Kai pirmą kartą A. Voitechovski ėmėsi sezoninio darbo Nyderlanduose, 21 metų vaikinas dirbo vaisių fabrike, Uden mieste. Jo salotų pakuotojo valandos uždarbis siekė 7,60 euro su mokesčiais arba 6,70 euro, atskaičius juos. Savaitės pajamos svyruodavo apie 200-300 eurų.
„Daugiausiai uždirbau 350 eurų. Tąkart buvo labai daug viršvalandžių. Sekmadienio valandos įkainis didinamas 2 kartus. Kadangi pasitaikė nacionalinė karaliaus diena – tai 3 kartus,“ – prisimena A. Voitechovski.
Kitą vasarą logistikos sandėlyje dirbusio vilniečio atlygis siekė beveik 10 eurų už valandą, neatskaičius mokesčių. „Pirmą kartą dirbau tris mėnesius ir parsivežiau 2900 eurų. Antrąkart išvykau pusantro mėnesio ir man pavyko sukaupti 2000 eurų,“ – teigia A. Voitechovski.
Neapsisprendėliams ne vieta
Norint parsivežti tokias sumas bei savaitgaliais smagiai pakeliauti tenka įdėti ne mažai darbo ir pastangų. „Darbai Olandijos sandėliuose ir fabrikuose – tai ne popieriukų kilnojimas. Išstovėti prie linijos 8 valandas yra fizinis, susikaupimo reikalaujantis, darbas. Reikia važiuoti, nusiteikus dirbti,“ – įspėja ilgametę darbuotojų paieškos patirtį turintis R. Tenenė.
Dvi vasaras Nyderlanduose dirbęs A. Voitechovski kategoriškas: „Svarbiausia, išsikelti sau tikslą ir jo laikytis. Patariu jokiu būdu nevažiuoti tiems, kurie iki galo nėra apsisprendę. Buvo tokių žmonių, kurie vieną dieną pabuvę, susidūrę su pirmais sunkumais, nuleido rankas, krovėsi daiktus ir važiavo namo.“
Smūgis nesavarankiškumui
Dirbdamas ir gyvendamas Nyderlanduose A. Voitechovski teigia, įgijęs daug gyvenimiškos patirties. „Ten nuvykus greitai supratau, kad aš labai nesavarankiškas ir man reikia to išmokti. Kitaip sakant, man labai reikėjo ištrūkti iš po mamos ir tėvo sparnelio ir pačiam būti atsakingam už save,“ – teigia 23 metų vilnietis.
Darbas užsienyje privertė A. Voitechovskį pakeisti požiūrį į pinigus: „Kai tėvai duoda pinigų, visiems atrodo, kad jie labai lengvai ateina. Bet kai pats padirbi pradedi kitaip vertinti pinigą.“
Romantika spartietiškai
Pusantrų metų draugaujančių B. Bajorinaitės ir A. Zinio laukia ne menkas išmėginimas. „Iki šiol neteko kartu gyventi. Pamatysime vienas kitą kitomis sąlygomis: pervargusius, nesusišukavusius,“ – teigia mergina.
A. Zinis tik šypteli, išgirdęs draugės komentarą: „Galvoju, kad po 1,5 metų ne labai kas mane nustebins. Tiesiog viskas bus pakelta kvadratu, nes nuolat būsime kartu. Mes abu studentai, gyvenantys bendrabučiuose – mūsų negąsdina gyvenimo sąlygos.“
Nyderlanduose dukart dirbusiam A. Voitechovski teko gyventi su kambarioku tiek ankštame seno ekonominio namo bute, tiek ir moderniai sutvarkyto namo erdviame kambaryje.
Svarstantiems apie darbą užsienyje, vaikinas pataria iš galvos mesti tuščias viltis, kad dirbti beveik nereikės, gyvens po vieną kambaryje, gražiame name, šalia didelio miesto ar visą laiką keliaus po Europą. „Reikia nusiteikti pagyventi bendrabučio sąlygomis, nors ir su visais patogumais. Aš žinojau, kad aš noriu čia būti, noriu dirbti, noriu užsidirbti,“ – teigia A. Voitechovski.