Į kvietimą pabūti #SuPabėgėliais atsiliepė žinomas Lietuvos dainininkas Jurgis Didžiulis, kuris į laikinąjį UNHCR biurą palapinėje atkeliavo su muzikos instrumentais ir su pabėgėliu iš Ukrainos, muzikantu Pavel Pavlosyuk, surengė netikėtą muzikinę improvizaciją.
„Viena yra sakyti visuomenei, jog reikia pabėgėlius toleruoti, juos pakęsti, kita – surasti su jais bendrumų. Man malonu susipažinti su naujais žmonėmis, menininkais ir kartu su jais užsiimti ta veikla, kuri suteikia džiaugsmo. Manau, kad toleranciją kitoms tautoms mums reikia transliuoti ne žodžiais, o emocijomis, mano atveju tai muzika. Žmonės be reikalo bauginami, todėl turime jiems parodyti, kad reikia ieškoti bendrumo, o ne skirtumų. Kita vertus, labai gerai, kad esame skirtingi – tai mus praturtina“, – teigė J. Didžiulis.
„Lietuvoje esu jau beveik metus, atvykau čia 2015 m. lapkričio 13 d. su visa šeima. Man pavyko įsikurti Lietuvoje, todėl noriu dalintis savo istorija ir kuo galiu padėti atvykstantiems pabėgėliams. Man įdomu, iš kokių šalių žmonės atvyksta į Lietuvą, kokia jų gyvenimo istorija, o tokie renginiai suteikia galimybę visiems susitikti ir pabendrauti. Džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prieš šios akcijos kalbėdamas visiems suprantama muzikos kalba“, – sakė kartu su J. Didžiuliu grojęs P. Pavlosyuk.
UNHCR surengta solidarumo akcija #SuPabėgėliais siekiama atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į pabėgėlių krizę, kuri milijonus žmonių privertė palikti namus dėl karo ir persekiojimo grėsmės ir pasiekė didžiausią mastą žmonijos istorijoje nuo II Pasaulinio karo. Šiuo metu pasaulyje priverstinai perkeltų žmonių skaičius peržengė 65 mln. ribą.
UNHCR taip pat kreipiasi į visuomenę, siekdama keisti prieš pabėgėlius nukreiptą retoriką ir suteikti galimybę iš arčiau susipažinti su UNHCR vykdoma veikla bei pabėgėlių problemomis Lietuvoje ir pasaulyje.
„Dažniausiai nuo karo ar persekiojimo bėgančių žmonių pirmąja laikina pastoge tampa palapinė, kol jiems randamas saugus prieglobstis. Šiuo metu, artinantis žiemai, palapinėse sprendimo dėl perkėlimo, prieglobsčio suteikimo tebelaukia tūkstančiai žmonių. Šiandien dirbdami laikinoje pastogėje ir suteikdami galimybę vilniečiams užsukti į mūsų palapinę ir bent minutei įsivaizduoti, ką reiškia būti pabėgėliu, galime geriau suprasti tuos, kurie buvo priversti palikti namus ir ieškoti saugumo svetimoje žemėje“, – sako Renata Kuleš, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro atstovė Lietuvoje.
Laikinajame UNHCR biure palapinėje vilniečiai ir miesto svečiai gali parašyti linkėjimą Lietuvoje gyvenantiems pabėgėliams, išvysti Lietuvos žurnalistų nuotraukose ir dokumentiniuose filmuose įamžintą kelią, kurį teko nueiti pabėgėliams 2015–2016 m., keliavusiems nuo Turkijos ir Sirijos pasienio iki Europos krantų, ir gyvai pabendrauti su Lietuvoje gyvenančiais pabėgėliais iš Ukrainos, Sirijos.
„Lietuvoje gyvenu apie tris mėnesius, pastarąjį mėnesį – Vilniuje. Pradėjau dirbti, tačiau darbas man yra visiškai naujas ir kardinaliai skiriasi nuo to, ką dariau anksčiau. Šiuo metu dirbu įmonėje, kurios veikla susijusi su bankininkyste ir finansais. Kol kas gyvenimas Lietuvoje gana sudėtingas, tačiau, manau, daugiausia dėl to, kad pabėgėliai čia gauna labai mažai paramos iš valdžios, nėra padengiamos netgi išlaidos vaistams. Bet lietuviai man labai patinka, daugelis iš jų malonūs ir man labai pasisekė, kad mane čia supa nuostabūs draugai ir kolegos. Visgi, teko patirti ir daug atmetimo reakcijų, tačiau dažniausiai taip elgiasi vyresnio amžiaus žmonės. Jaunesni yra visiškai kitokie ir kur kas platesnių pažiūrų“, – teigia šįvakar UNHCR palapinėje apsilankysiantis žurnalistas Redwan Al-Sayed Eid, pabėgėlis iš Sirijos.
R. Al-Sayed Eid buvo priverstas palikti gimtąją Siriją dėl karo, o ypač dėl režimo ir ISIS persekiojimo, kurį jautė būdamas opozicijos žurnalistu. Pirmiausia jis atvyko į Turkiją, kur praleido 1,5 metų, vėliau – į Graikiją. Po čia praleistų 3 mėnesių R. Al-Sayed Eid buvo perkeltas į Lietuvą.
Pabėgėlių klausimai sprendžiami JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke
UNHCR duomenimis, šiuo metu pusė pasaulio pabėgėlių yra iš 3 šalių: Sirijos (4,9 mln.), Afganistano (2,7 mln.) ir Somalio (1,1 mln.). Praėjusią savaitę pabėgėlių skaičius iš Pietų Sudano perkopė 1 milijoną. 6940 pabėgėliai nuskendo arba dingo be žinios 2015–2016 m. ieškodami saugios pastogės. Šiais metais pabėgėlių, pasiekusių Europos krantus, skaičius perkopė 300 000 – tai 42 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais (520 000).
UNHCR duomenimis, šiemet 3211 žmonių dingo be žinios arba žuvo, ieškodami saugios pastogės (2015 m. – 3771).
UNHCR kreipėsi į vyriausybes ragindama solidariai spręsti priverstinai perkeltų žmonių problemas, užtikrinti jų teises į saugią pastogę, galimybę dirbti ir įgyti išsilavinimą. Prie šio kreipimosi galėjo prisidėti viso pasaulio gyventojai, pasirašydami iniciatyvos #SuPabėgėliais peticiją, kuri surinkusi daugiau kaip 1,2 mln. parašų, rugsėjo 16 d. buvo pristatyta į JT Generalinę Asamblėją.
„Šią savaitę viršūnių susitikime Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, kur buvo svarstomi pabėgėlių ir migrantų klausimai, pasiektas istorinis susitarimas – priimta Niujorko Deklaracija, įsipareigojimų rinkinys, kuris leis sustiprinti pabėgėlių ir migrantų apsaugą bei užtikrinti reikalingą humanitarinę pagalbą“, – pažymėjo R. Kuleš.
50 šalių ir organizacijų, dalyvaujančių JT Generalinės Asamblėjos susitikime, įsipareigojo 2016 m. padidinti humanitarinę pagalbą 4,5 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 1 mlrd. JAV dolerių bus skirtas iš JAV biudžeto, kaip patvirtino šalies prezidentas B. Obama. Didžiausius įsipareigojimus priėmusios šalys – Turkija, Tailandas, Čadas ir Jordanija – ketina daugiau kaip milijonui pabėgėlių vaikų sudaryti sąlygas mokytis ir milijonui pabėgėlių padėti įgyti naujų įgūdžių ir susirasti darbą.
Lietuva priėmė įsipareigojimą per 2 metus priimti 1105 pabėgėlius. 1997–2015 m. Lietuvoje apsauga suteikta 1093 asmenims.
Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų komisaro biuras Lietuvoje veikia nuo 1995 metų ir kartu su šlies atsakingomis institucijomis rūpinasi pabėgėlių apsauga bei integracija.
