Kaune gyvenanti Milda, neseniai palaidojusi Austrijoje mirusį savo tėvelį, mintyse vis dar dėkoja jo buvusiam darbdaviui už tai, kad padėjo svetimoje šalyje spręsti problemas, ir guodžiasi bent tuo, kad tėvelis buvo iš anksto pagalvojęs apie situaciją „jeigu kas“ – jo palaikų parvežimo išlaidas apmokėjo draudimo kompanija.
Patiems sutaupyti nepavyks
Išgyvenusi skaudžią patirtį moteris stebisi, kiek daug biurokratijos slenksčių reikia įveikti norint parsivežti mirusįjį. Su sunkumais ji susidūrė jau pirmame žingsnyje – vos nuėjusi į savivaldybę pasiimti tėvelio gyvenamosios vietos deklaracijos. Valdininkai Mildai paaiškino, kad tokią pažymą jie gali išduoti tik pačiam jos tėveliui (mirusiam Austrijoje?) arba gali pateikti ir jai, bet tik gavę jos tėvelio pasirašytą įgaliojimą!
„Tą minutę norėjau skradžiai žemę prasmegti, – prisimena Milda. – Niekas neskuba, neužjaučia. Nesuprasi, ar tie žmonės neturi jausmų, ar sistema nėra morali. Net neįsivaizduoju, kaip įmanoma pačiam viską sutvarkyti. Reikia gauti tiek daug visokių dokumentų, būtina išmanyti procedūras, žinoti reikalavimus… Ačiū mums padėjusiems Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ specialistams”.
Visiems, atsidūrusiems panašioje situacijoje, kaunietė pataria kreiptis į patikimą laidojimo paslaugų įmonę ir tvirtina, kad patiems tvarkant reikalus sutaupyti nepavyks, tik bus daug įtampos ir dar daugiau streso.
Pagalba leidžia pasijausti geriau
Žmonių netektys – tai didžiulis praradimas mūsų šaliai ir begalinis skausmas mirusiųjų artimiesiems, kuriems iškyla ir papildomas rūpestis – kaip parsivežti palaikus ir garbingai palaidoti savoje žemėje. Daugelis neturi galimybių patys nuvykti į kitą šalį ir viską organizuoti, be to, tai gali užtrukti nemažai laiko ir gali kainuoti brangiau, nei samdant mūsų šalies ritualinių laidojimo paslaugų specialistus.
„Žinodami, kad sulauks konkrečios pagalbos, žmonės iš tiesų pasijaučia geriau, nusiramina. Mes paaiškiname, kaip vyksta parvežimo procesas, kiek tai galėtų užtrukti ir kiek galėtų kainuoti, o kai suderinamas konkretus veiksmų planas, perimame jų rūpesčius“, – pasakoja Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė.
Jos teigimu, mirusiojo artimiesiems labai svarbu gauti informaciją apie kiekvieną žingsnį, todėl su jais nuolat bendraujama, naujienos pranešamos net po kelis kartus per dieną.
Patyrusi vadovė sako, kad lietuvius palaidoti į gimtinę veža ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantys jų giminės. Pavyzdžiui, JAV piliečio užsakymu Vilniaus laidojimo rūmams „Ritualas“ teko organizuoti moters palaikų parvežimą į Lietuvą net iš tolimosios Australijos.
Kokių dokumentų gali prireikti
Užsienyje mirusiųjų palaikų parvežimas organizuojamas pagal tos valstybės, kurioje buvo registruota mirtis, nustatytą tvarką. Būtina gauti ir Lietuvos diplomatinės atstovybės išduotą leidimą mirusiojo palaikams parvežti karste. Atsakingoms institucijoms reikia pateikti mirties liudijimą, mirusiojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pažymą apie mirties priežastį, pažymą apie tai, kad palaikai įdėti į dvigubą karstą. Papildomai gali būti pareikalauta valstybės, kurioje mirė asmuo, išduoto dokumento, patvirtinančio, kad karste, išskyrus mirusiojo palaikus, daugiau nieko nėra, ir kitokių dokumentų (priklauso nuo kiekvienoje šalyje galiojančios tvarkos).
„Tenka kreiptis į daugelį institucijų, o būna, kad ir ne vieną kartą, kol gauname visus dokumentus. Su pareigūnais ir atstovais susisiekia mūsų bendrovės darbuotojai arba kreipiamės į savo partnerius užsienyje. Organizuojame atvežimą iš viso pasaulio, esame Pasaulinės laidojimo paslaugų teikėjų organizacijos FIAT IFTA nariai“, – pasakoja Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė.
Keturių dešimčių patirtimi besiremiančios bendrovės vadovė sako, kad papildomų sunkumų dažniausiai kyla atsiimant mirusiojo kūną – būna, kad reikia gauti ir tam tikros teisėsaugos institucijos (policijos, prokuratūros ar teismo) leidimą, sanitarinės tarnybos pažymą dėl infekcinių ligų ir kitų dokumentų.
Lietuvos diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos leidimo nereikia, kai mirusiojo palaikai vežami iš valstybės, prisijungusios prie Europos Tarybos 1973 m. spalio 26 d. Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo. Tuomet tos valstybės atitinkamos institucijos išduoda specialų laissez-passer dokumentą, tačiau jis taip pat išduodamas tik įsitikinus, kad laikomasi visų išsiuntimo valstybėje galiojančių medicinos, sveikatos, administracinių ir teisinių reikalavimų, taikomų mirusiųjų kūnų pervežimui, ir kad palaikai yra tinkamai įdėti į karstą, atitinkantį nustatytus reikalavimus.
Jeigu užsienyje miręs ar žuvęs žmogus nebuvo apsidraudęs, jo palaikų parvežimu ir visų paslaugų apmokėjimu turi pasirūpinti mirusiojo artimieji patys, o į pagalbą jie gali pasitelkti pasirinktą laidojimo paslaugų įmonę.
Kiek laiko tai gali užtrukti
Laiko klausimas artimiesiems labai svarbus, tačiau reikia suprasti, kad trukmė nuo daug ko priklauso, ir kartais tenka apsišarvuoti kantrybe. Suprantama, kad iš netolimos šalies ritualinių paslaugų įmonė gana greitai palaikus gali parvežti su savo specialiu automobiliu (jame turi būti šaldymo įranga), bet jeigu atstumai dideli, gali tekti pasinaudoti oro ar jūrų transportu. Vežimas iš JAV, pavyzdžiui, gali užtrukti ir tris, ir keturias savaites.
„Mes greitai suplanuojame vežimo maršrutą ir apskaičiuojame vežimo trukmę, tačiau dokumentų parengimo, jų derinimo su įvairiomis institucijomis ir įstaigomis trukmę prognozuoti sunku“, – aiškina Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ vadovė.
Prisimindama kolegų švedų vizitą ji pasakoja, kaip šie buvo didžiai nustebę, kad Lietuvoje mirusiuosius mes palaidojame per tris dienas. Svečiai niekaip negalėjo suprasti, kaip mes taip greitai suspėjame.
Daugelyje šalių procesai vyksta tikrai ne taip greitai, kaip tikimės. Ir ne tik šiltuose kraštuose. Pavyzdžiui, Švedijoje įstatymu reikalaujama, kad mirusysis būtų palaidotas ne vėliau kaip per du mėnesius. Ten ir artimieji ne taip skubiai kreipiasi į laidojimo įmonę, po mirties gali praeiti ir trys, ir keturios dienos, o pas mus – būna, ir po valandos. Vokietijoje lietuviai irgi yra susidūrę su požiūriu „mes niekur neskubame“.
Dar daugiau sunkumų kyla, kai žmogus miršta apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, kai žūva galimai nusikalstamo įvykio metu – tuomet reikia sulaukti tyrimo pabaigos, anksčiau palaikai tiesiog nebus atiduoti.
Kiek tai kainuoja
Jokia ritualinių laidojimo paslaugų įmonė negalėtų iš karto pasakyti tikslios palaikų parvežimo kainos – ji nuo daug ko priklauso, tačiau, kreipiantis į specialistus, preliminarią sumą sužinoti galima.
„Atsižvelgdami į tai, iš kurios šalies (svarbu žinoti ir konkretų miestą ar gyvenvietę) reikės parvežti mirusiojo palaikus, mes iš karto galime pasakyti savo paslaugų kainą. Per kelias dienas sužinome, ir kiek kainuos įvairios toje šalyje teikiamos paslaugos. Papildomai gali kainuoti, pavyzdžiui, mirusiojo atvežimas iš įvykio vietos, kūno sutvarkymas, laikymas, tam tikrų dokumentų išdavimas ir kita“, – komentuoja Jolanta Sprainaitienė.
Ji pažymi, kad bet kurioje šalyje gali rastis nenumatytų situacijų ir su tuo susijusių papildomų mokesčių, tačiau tarptautiniu mastu dirbanti ritualinių paslaugų įmonė išlaidas visada suvaldys geriau nei fizinis asmuo asmeniškai. Be to, daugelyje užsienio šalių ritualines laidojimo paslaugas teikiančių įmonių paslaugos gerokai brangesnės (būna, net kelis ar net dešimt kartų) nei lietuviškųjų.
„Esame išsinagrinėję tarptautinius įkainius, gauname ir nuolaidų. Niekada neprarandame pinigų dėl kokių nors reikalavimų nežinojimo, o iš specialistų niekas ir nereikalauja to, kas nėra būtina. Mūsų patirtis didelė, todėl mes žinome, kur ir kaip galima sutaupyti“, – tvirtina Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė.
Bendraudami su pagalbos besikreipiančiais žmonėmis bendrovės specialistai išgirsta daug įvairių istorijų – vieniems lietuvaičiams užsieniečiai netikėtai priskaičiavo už pokalbius telefonu (įvertino kaip konsultacijas), kitiems buvo pasakyta, kad atsivežtas karstas netinkamas, todėl teko užsienyje brangiai pirkti dar vieną, kiti papildomai susimokėjo dar ir už karsto plombavimą ir t.t.
„Ritualinių laidojimo paslaugų specialistai mirusiojo palaikus į gimtinę parveš ir greičiau, ir pigiau. Svarbu pasirinkti patikimą, patirties turinčią įmonę“, – pataria Jolanta Sprainaitienė.
Mirusiojo palaikų parvežimas iš Europos šalių (nekalbant apie artimiausias kaimynines šalis) gali kainuoti 1500 –4000 Eur.
Finansinę paramą gali suteikti savivaldybės, bet tik tuomet, kai nėra draudiminio fakto ir kai šeimos pajamos vienam asmeniui neviršija trijų valstybės remiamų pajamų dydžių (šiuo metu – 306 Eur). Rėmimo suma negali viršyti 54 minimalių gyvenimo lygio dydžių, šiuo metu – 2052 Eur. Paramai gauti būtina pateikti dokumentus, įrodančius mirusio parvežimo į Lietuvą išlaidas.
