Dirbtinis intelektas tampa vis universalesniu ir svarbesniu įrankiu tiek kasdienoje, tiek profesiniame gyvenime. Žurnalistams dirbtinio intelekto vystymasis itin aktualus: Mašina jau sugeba ne tik taisyti klaidas, kurti antraštes, bet ir kūrybiškai pasakoti istorijas. Dirbtinis intelektas tampa vis svarbesniu įrankiu šiuolaikinėje žurnalistikoje, tačiau kur tai nuves? Kaip keisis žurnalisto profesija?
Techninis pagalbininkas
Naujienų portalas „Delfi“ yra pirmoji žiniasklaidos priemonė Lietuvoje, kuri pernai į savo etikos kodeksą įtraukė žurnalisto darbo su dirbtiniu intelektu nuostatas.
„Delfi“ etikos kodekse rašoma, kad dirbtinis intelektas gali būti panaudotas žurnalisto darbe tik kaip pagalbinė priemonė. Žurnalistas yra atsakingas už faktų patikrinimą ir galutinę teksto parengimą. Dirbtinio intelektų naudojimas turi būti nurodytas publikuojamame redakcijos darbuotojo kūrinyje.
Portalo vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė – Vnarauskienė sako, kad užimdama tokią poziciją redakcija jaučia pareigą viešai apibrėžti, kaip tokie įrankiai kaip dirbtinis intelektas gali būt naudojami žurnalistų. Taip pat redaktorė atkreipia dėmesį, kad tokios nuostatos nėra amžinos ir gali keistis keičiantis pačiam dirbtiniam intelektui ir jo galimybėms.
„Ir aš jaučiau pareigą, nes ir pati daug galvoju ir sulaukiu daug klausimų, kaip didžiausio portalo redaktorė, jaučiau pareigą apsirašyti, tai mes kiek naudojame, tai naudojame kaip techninį pagalbininką, tiesą sakant. Pavyzdžiui, yra dizainas, naudojame paveikslėlių kūrybai arba kažkaip apdorojimui“ – sakė redaktorė.
„Aš jį naudoju vėlgi kaip pagalbininką, tai pavyzdžiui, jeigu skaitau kažkokią ilgą apžvalgą, pavyzdžiui, tai paprašau sutrumpinti ją man, išskirti dešimt punktų, aš kartais net žaidybiškai pabandau pažiūrėti, kokios jo yra galimybės“, – pridūrė ji.
Vytauto Didžiojo universiteto Informacinių technologijų fakulteto dekanas Tomas Krilavičius papildo, kad dirbtinio intelekto naudojimas plinta daugelyje profesijų, todėl jo naudojimo nuostatų apibrėžimas greitai taps įprastu dalyku ne tik žurnalistikoje.
„Labai puiku, kad va, kai buvo paminėta, kad siekiama deklaruot tuos dalykus, tai tas naudojamas auga, aš manau, kad ir visi mes jį daugiau naudosime ir būtent artimiausiu metu išsigrynins, kur ir kaip mes galim jį naudoti“, – teigė profesorius.
Žurnalisto dirbtinis intelektas nepakeis
R.Lukaitytė – Vnarauskienė sako tarp žurnalistų matanti tam tikrą konsensusą, jog dirbtinis žurnalistikos neuždominuos ir neišstums žmogiškumo.
„Žmonės yra tiek dirginami ir atakuojami informaciniais pranešimais, kurių vis didesnę dalis sudaro dirbtinio intelekto produktai, kad jie nori žmogiško santykio, žmogiško prisilietimo ir žmogiško istorijos perleidimo.“, – sake „Delfi“ redakcijos vadovė.
Profesorius T.Krilavičius pritaria ir sako, kad dirbtinis intelektas veikiausiai sumažins dalį techninio darbo apdorojant informaciją, atlaisvins žurnalistus nuo pranešimų apie paprastus įvykius ir leis daugiau laiko skirti analitikai.
„O aš tikiuosi, kad kaip tik dirbtinio intelekto sprendimai padės medijos priemonėm, galbūt, daryti daugiau analitinių straipsnių, rasti daugiau įžvalgų, palyginimų, apibendrinimų, tokie kur tikrai atneštų tą naudą specialistam ir ne tik specialistam, bet ir paprastiem žmonėm, kurie gautų ne tik informaciją, bet ją suvirškintą, pridėtą į kontekstą, kas jau ir dabar daroma, bet jie įrankiai leistų tai daryti ir plačiau ir kokybiškiau“, – sakė profesorius.
„Tai aš manau, kad žurnalistai taps žymiai plačiau dar matantys ir valdantys dar daugiau informacijos ir iš tikro informuojantys plačiau, daugiau įvairiausių kanalų.“, – kalbėjo jis.
Visgi, „Delfi“ vyriausioji redaktorė pritaria, kad nedidelį kiekį nesudėtingos informacijos dirbtinis intelektas potencialiai galėtų sintetinti į žurnalistinį turinį.
„Pavyzdžiui, kažkokie rutininiai įmonių balansų pranešimai, aš manau, kad jie gali būti publikuojami“, – teigė R.Lukaitytė – Vnarauskienė.
Tokiu atveju, jei dirbtinis intelektas galėtų efektyviai daryti techninius žurnalistinius darbus, redaktorė nemano, kad redakcijos dėl to sumažėtų, veikiau atsirastų naujo pobūdžio darbų.
„Atsiras naujų profesijų žiniasklaidoje, apie kurias mes dabar gal nepagalvojame. Atsiras naujų žmonių, atsiras, manau, ir etatų, kurie tikrins, ar tai nėra parengta dirbtinio intelekto būdu. Na, tiesiog inovuosime ir turėsime ieškoti kažkokių sprendimų“, – sakė žurnalistė.
Dirbtinio intelekto ribotumas Lietuvoje
Anot R.Lukaitytės – Vnarauskienės, darbui su dirbtiniu intelektu Lietuvoje egzistuoja dvi esminės kliūtys – kalba ir kaina. Anot jos, pati technologija turi savo kainą, o jos pritaikymas tokiai specifiškai kalbai, kaip lietuvių, kainą dar didina.
„Jeigu mes būtume anglakalbiai, tai, turbūt, jau ne turbūt, o tikrai yra jau sukurta įrankių ir kadangi jie yra sukurti didelėms auditorijoms ir dideliam gyventojų skaičiui, jie tikrai yra pigesni santykinai, negu, tarkime, kažkas kurtu tik lietuvių kalbai įrankį.“, – sakė redaktorė.
Tuo tarpu VDU Informatikos fakulteto dekanas pažymi, kad lietuviški tekstynai dirbtinio intelekto modeliams jau rengiami, juose dalyvauja tiek valstybinės, tiek privačios įstaigos.
„Tai iš tikrų technologijos yra daugiau mažiau tos pačios, dirbama su didžiaisiais kalbos modeliais ir tiesiog siekiama sukurti juos geresnius arba pritaikytus tam tikriems uždaviniam arba tiesiog, kad geriau veiktų su lietuvių kalba, tai o tam reikia, na, sąlyginai paprasto dalyko, labai didelio tekstyno, tarkim, kokie 3,5 milijardo žodžių ar daugiau ir iš jų pagaminti kalbos modelius“ – pasakojo profesorius.
Dirbtinis intelektas ir objektyvumas
Kalbant apie objektyvumą kaip žurnalistikos siekiamybę, abu pašnekovai nemano, kad dirbtinis intelektas gali būti tas įrankis, kuris leis žurnalistams priartėti prie šio tikslo.
R.Lukaitytė – Vnarauskienė teigia, jog remdamasi savo asmenine patirtimi gali pasakyti, kad bent jau šiuo metu dirbtinis intelektas kartais yra netgi labai neobjektyvus.
T.Krilavičius teigia, kad dirbtinio intelekto modeliai veikia žmonių sugeneruotos informacijos ribose. Todėl, jei žmonės negali būti objektyvus, to nereikėtų tikėtis ir iš dirbtinio intelekto.
„Tai tiesiog visą tai ir pakliūna į modelius, tie modeliai tai nėra kažkas labai protingo, kažkoks intelektas iš tikro, tai yra tiesiog tų visų tekstų regeneruotų čia per šimtmetį bent paskutinį, skaitmenizuotų tekstų rinkiniai. Tai ten yra didelis šiukšlynas, pilnas visokių nesąmonių, todėl ir visą tai pakliūna tuose modeliuose ir tam tikru momentu tai gali irgi pasirodyti ir būt išmesta“, – sakė profesorius.
„Čia turbūt vienas iš darbų, kurį turės, na, išmokt daug kas, jeigu norės naudoti sėkmingai tais dirbtinio intelekto modeliais, išmokt labai kritiškai ir atsargiai vertinti visą pateikiamą informaciją“, – pridūrė jis.
Laidų „Akiratyje: žiniasklaida“ kūrimą remia Medijų rėmimo fondas, jos parengtos naujienų portalui „15min“ bendradarbiaujant su naujienų agentūra BNS.
