Šauni istorija
Kabelinė televizija Lietuvoje veikia jau ketvirtį šimto metų, pirmoji transliacija kabeliu įvyko 1989 m. rugpjūtį Klaipėdoje, viename iš gyvenamųjų mikrorajonų. Tiesa, tada tebuvo transliuojamos tik trys eterinės programos ir vienas filmų bei muzikos klipų kanalas, bet jau po kelerių metų kabelinės televizijos operatoriai ėmė dygti kaip grybai po lietaus, kiekvienas jų siūlė po keliolika ar net keliasdešimt programų. Beje, iš užsienietiškų programų pirmosios Lietuvoje atsirado visiems ir dabar gerai žinomos „Discovery“, CNN, „Cartoon Network“, „Eurosport“, „Deutshe Welle“.
Prie kabelinių televizijų plėtros nemažai prisidėjo ir Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, kuri šiandien vienija 37 narius, turinčius apie 440 tūkst. abonentų. Kabelinė televizija veikia visuose Lietuvos miestuose ir daugumoje miestelių, dažnai viename mieste paslaugas teikia keli operatoriai, tad rinktis yra iš ko.
„Per du dešimtmečius asociacijos veikla gerokai pasikeitė, – prisimena ilgametė LKTA prezidentė V. Žukienė. – Veiklos pradžioje daugiau rūpinomės programų pristatymu, legalizavimu, kova su piratavimu, itin daug dėmesio skirdavome deryboms su užsienio transliuotojais ir pan. Tai buvo daugiau operatorių retransliavimo veiklos palaikymas. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau dėmesio ėmėme skirti bendresniems dalykams, tokiems kaip įstatymų pataisos, teisės aktų koregavimas, bendravimas su valstybės institucijomis, t.y. pradėjome daryti tai, ką iš tiesų ir turi daryti verslo asociacija – ginti savo rinkos, savo narių verslo ir jų paslaugų vartotojų interesus.“
Kai 1996 m. buvo priimtas Visuomenės informavimo įstatymas, LKTA buvo ką tik susikūrusi, tačiau jau aktyviai dalyvavo įstatymo rengime. Tai buvo pirmas rimtas LKTA darbas teisėkūros procese, o vėliau LKTA daug prisidėjo prie šio įstatymo tobulinimo, ėmė intensyviai dirbti su jos narių verslą reguliuojančiomis institucijomis – Lietuvos radijo ir televizijos komisija, LR Ryšių reguliavimo tarnyba bei susijusiomis institucijomis – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. „Tapome matoma ir žinoma asociacija. Žiūrint iš rinkos taško, manau, LKTA yra viena iš stipresnių ir žinomesnių asociacijų šalyje“, - sako asociacijos prezidentė.
Pasak V. Žukienės, LKTA ketina ir toliau aktyviai dalyvauti įstatymų tobulinime: birželio 10 d. prasidėsiančioje XIX tarptautinėje Lietuvos kabelinės asociacijos konferencijoje bus svarstoma, kas ir kaip keisis po naujausio Visuomenės informavimo įstatymo pataisymo, kaip jis paveiks vykstantį informacinį karą.
Paslaugos plečiasi ir keičiasi
Jei kabelinės televizijos operatoriai pradėjo nuo tos veiklos, iš kurios ir paveldėjo pavadinimą, t.y. nuo televizijos programų retransliavimo kabeliu, tai kuo toliau, tuo labiau plėtėsi ir kokybiškai keitėsi jų paslaugos. Jau nuo 1998 m. pradėtos siūlyti interneto paslaugos, vėliau - IP telefonija, skaitmeninė kabelinė televizija, raiškioji televizija (HDTV), televizija internetu (IP TV) ir t.t.
„Esu kabelinės televizijos „Vinita“ abonentė gal dvidešimt metų, - sako kaunietė senjora Natalja Naujanytė. – Per tą laiką sulaukiau daug pasiūlymų keisti paslaugų teikėją, tačiau mano kabelinė mane papirko tuo, kad visada rodė man reikalingiausias programas, vaizdas buvo geras net ir sename televizoriuje. O kažkur prieš 10 metų man įvedė ir kabelinį internetą. Kaip pensininkė esu labai patenkinta kainomis, nes už televiziją su internetu moku mažiau, nei pažįstami moka vien už televiziją. Man daug paslaugų nereikia, svarbu, kad tos, kurias gaunu, būtų kokybiškos ir nekirstų per kišenę“.
„Kabelinės televizijos „Cgates“ klientu tapau kelis metus prieš įvedant skaitmeninę televiziją, kokiais 2008-2010, - pasakoja vilnietis įmonės darbuotojas Liudas Jonkus. – Beje, labai patiko, kad operatorius pasiūlė skaitmeninę kabelinę televiziją beveik už analoginės kainą, nemokamai suteikė įrangą. Yra tekę išbandyti ir kitokių mokamų televizijos paslaugų – patiko mažiau. Labiausiai džiaugiuosi, kad su kabeline skaitmenine televizija galiu įsirašyti laidas ir filmus, ypač – filmukus vaikams. Pastarųjų prireikia ir po poros metų.“
„Kodėl renkuosi „Balticum TV“? Nes tai yra paprasta ir aišku, - sako vadybininkė iš Klaipėdos. – Žinau, kur yra, žinau, kaip dirba. Per daugelį metų nė karto nenuvylė. Jei ir kyla kokių problemų, jos būna operatyviai išsprendžiamos. Visada jauti pagalbą, norą padėti. Kaina, žinoma, irgi yra svarbu. Čia ji yra priimtina, reali. Televizijos programos įdomios, dažnai atnaujinamos, patinka teminiai paketai ir tai, kad galima iš atskirų programų susikurti savo paketą. Internetas greitas ir tiesiog patogus, ką čia ir bepridėsi. Tai, ką gauname, visuomet yra kokybiška ir atitinka šiandienos poreikius.“
„Klientai mus renkasi daugiau nei 20 metų todėl, kad mes augame kartu su jais ir pateikiame šiuolaikiškas technologijas, - teigia Šiaulių „Splius“ marketingo direktorė Inga Karickienė. - Būdami šalia savo klientų ir įsiklausydami į jų norus bei pageidavimus kuriame naujas paslaugas, ar tobuliname esamas. Todėl, kad mūsų įmonė yra savo miesto patriotė, itin aktyviai prisidedanti prie socialinių akcijų mieste ir kitų renginių rėmimo. Todėl, kad klientai tiki mūsų paslaugų ir aptarnavimo kokybe.“
Ateityje – rimti iššūkiai
Pakalbinti kabelinės televizijos įmonių vadovai teigia, kad klientai dažniausiai būna dvejopi – vieniems reikia optimaliausio kainos ir kokybės santykio, kitiems – kokybės ir naujausių technologijų. Geriausias kainos ir kokybės santykis – kabelinės televizijos privalumas jau nuo pirmųjų dienų, o štai sparčiai žengiantis technologinis progresas gali artimu metu praplėsti retransliuotojo sampratą apskritai.
„Jau dabar matyti, kad kabelinės televizijos klientai vis dažniau patys renkasi turinį, formuodami individualius programų paketus, taip pat vis daugiau turinio ima iš saugyklų, – sako „Balticum TV“ vadovas V. Jurgelevičius. – Tokios kabelinės televizijos, kokią žinojome prieš dešimtmetį, gali nebelikti: jei atsiras globalios televizijos turinio saugyklos, iš kurių klientas galėsi pirkti tai, ko nori, kabelinė televizija taps tiesiog tinklo servisu, užtikrinančiu kokybišką techninę prieigą prie šio turinio, nesvarbu iš kur klientas jį ims.“
Pasak „Cgates“ vadovo P. Dambrausko, technologijų pasaulyje viskas keičiasi labai greitai, todėl prognozuoti tolesnę nei dešimties metų ateitį praktiškai neįmanoma. „Tačiau jau šiandien ryškėja tendencija, kad televizijos turinys naudojamas vis atsiečiau nuo jo pateikimo laiko ir vietos. Jei yra mėgstamas turinys – jis žiūrimas, kada patogu klientui, ir ne tik televizoriuje, bet ir išmaniajame telefone, planšetėje, kompiuteryje. Televizijos turinys iš realaus laiko paslaugos virsta paslauga pagal pageidavimą. Aišku, užtruks laiko, kol taip naudotis televizija ims dauguma klientų, bet per artimiausius 10 metų ši tendencija turėtų tapti masine.“
„Faktiškai visos technologinės naujovės, sukuriamos Europoje ir pasaulyje, labai greitai pasiekia ir Lietuvą. Pažiūrėkite, juk jau seniai nebesame vien kabelinė televizija. Ko gero, jau šiandien turėtume persivadinti daug platesniu terminu - mokama daugiakanale abonentine televizija, – sako LKTA prezidentė V. Žukienė. – Manau, ir po 10, ir po 20 metų išliksime kartu su pasaulinėmis tendencijomis ir mūsų klientai negalės skųstis technologinio komforto stoka. Vartotojai gali ramiai miegoti, jie tikrai nepražiopsos nei vienos pasaulinės technologijų naujienos.“
