„Vagystės nesiliauja ir nesiliaus. Kartais jų būna mažiau, kartais – daugiau. Tačiau statistika niekada nebus nulinė“, – teigia „G4S Lietuva“ Saugos sprendimų departamento Saugos inovacijų ir technologijų skyriaus vadovas Rimantas Grašys.
„Kartais vagystė palieka ne tokį ryškų finansinio nuostolio pėdsaką, tačiau žmonės, kurie yra nukentėję nuo vagių, pasakoja apie likusį slogų emocinį foną. Po vagystės dar ilgai lydi nesaugumo jausmas. Juk į tavo namus kažkas buvo įėjęs, ne tik lietė, bet ir išnešė asmeninius daiktus“, – sako bendrovės „BK Grupė “ atstovas Karolis Pocius.
Grėsmės – labai realios
Pasak R.Grašio, nesaugumo jausmas žmones lydi dažnai. „Kada žmonės susitvarko buitį – pirmas sprendimas būna pasirūpinti savo namų saugumu. Kalbant apie vagystes iš namų ir butų, visuomet akcentuoju ne tik finansinius, tačiau ir moralinius nuostolius. Po vagysčių nesaugiai jaučiasi ir vaikai, kurie bijo grįžti namo, kyla baimės, fobijos.“
Specialistas sako, kad tam tikra prasme pasikeitė vagysčių braižas. Į namus įsibrovę vagys nebevagia, pavyzdžiui, televizorių, tačiau jų taikiniu gali tapti kompiuteris ir jame esantys asmeniniai žmonių duomenys, prisijungimai prie internetinės bankininkystės – grėsmės prarasti svarbius duomenis yra labai realios.
Daugiau nusikaltimų įvykdoma rudenį, mažiau – žiemą, taip pat nusikalstamumo statistiką lemia ir ekonominė situacija. Pernai išaugusį turtinių nusikaltimų skaičių galėjo lemti ir iš užsienio sugrįžę emigrantai.
Butus stebi ir iš automobilių
Kaip vagys renkasi, į kokį namą ar butą brautis? R.Grašys sako, kad nutinka visaip, yra buvęs net atvejis, kuomet nusikaltėliai būstą stebėjo išsinuomoję butą priešais.
„Taip, jie kartais renka informaciją, kada žmonės išeina į darbus, kada sugrįžta, kiek laiko nebūna namuose. Butai kartais stebimi kieme, iš mašinų. Būna ir spontaniškų vagysčių, kada vagys ateina į tam tikrą rajoną, pereina per kiemus, per namus“, – kalbėjo R.Grašys.
Policijos suvestinėse pasitaiko pranešimų, kai žmonės apvagiami jiems miegant. Taip dažniausiai nutinka šeimininkams pamiršus užsirakinti namų duris arba jų neužrakina iš lauko grįžę vaikai.
Paprastai tai būna žaibiškos vagystės, kuomet iš prieškambario vagys pasičiumpa dažnai ten paliekamas šeimininkų rankines.
Kaip sakė R.Grašys, patikimiausia namų apsauga yra signalizacija, pajungta į apsaugos pultą – vos tik gavus pranešimą apie galimą pavojų į įvykio vietą siunčiamas arčiausiai jos esantis ekipažas: „Per darbo metus yra buvę įvairių nutikimų, teko sulaikyti ir vagis, užbėgti nusikaltimams už akių ir apsaugoti žmonių turtą. Be to, vagys tikrai retai renkasi tuos butus ar namus, kuriuose įrengta apsaugos sistema.“
Pagrindinis privalumas – jokių laidų
Bendrovės „BK Grupė “ atstovas Karolis Pocius teigia, kad apsaugos sistemų žmonės dažnai įsirengti neskuba dėl nepatogumo, ypač jei namuose neseniai atliktas remontas. Tačiau vis dažniau kelią į lietuvių namus atranda rinkos naujiena – belaidės signalizacijos, o tie, kurie jas išbandė, sako niekada daugiau neketinantys grįžti prie laidinių apsaugos sistemų.
Pasak K.Pociaus, taip yra dėl to, jog belaidė namus sauganti įranga AX PRO yra gerokai patogesnė, o įsirengus ją vėliau galima papildomai įsigyti jutiklių kitoms namų erdvėms.
Jokių laidų – toks yra pagrindinis šios sistemos privalumas, kuris leidžia viską padaryti greitai ir paprastai, nereikia ruošti griovelių laidams, gręžti skylių ar kitaip gadinti namų sienų ir lubų. Taip pat montuojant nesukeliamos dulkės, nėra pašalinio triukšmo.
Belaidė apsaugos sistema – ne prabanga, o būtinybė
Svarbus akcentas – ir finansinis. „Kartą būstą įsirenginėjo jauna šeima. Jie teigė, jog negali namų apsaugai skirti daugiau pinigų, nei buvo numatę savo biudžete. Pasiūlėme jiems paprastą sprendimą – įsirengti vadinamąjį bazinį paketą, o jau vėliau, pagal poreikius, papildomai įsigyti jutiklius kitoms namų erdvėms. Turint laidinę apsaugos sistemą tą padaryti sunkiau ir tai nėra patogu.
Be to, kai namuose įrengta belaidė signalizacija, nebus rūpesčių atnaujinant interjerą ir, pavyzdžiui, kabinant paveikslą ar lentyną – nebelieka rizikos prie sienos tvirtinant laikiklius pažeisti jose išvedžiotų laidų“, – teigė K.Pocius.
Belaidės sistemos sumontavimas tetrunka kelias valandas ir meistrams į objektą nereikia važiuoti kelis kartus: viskas padaroma iš karto. Bazinis signalizacijos paketas su montavimo darbais kainuoja 299 eurus ir yra įperkamas net vidutines pajamas turinčiai šeimai.
Viena sistema – kelios apsaugos
Kalbėdamas apie jutiklius K.Pocius minėjo, kad juos galima lengvai pritvirtinti skirtingose namų erdvėse – prie durų, langų, virtuvėje, vonioje. Belaidė būsto apsaugos sistema AX PRO saugo ne tik nuo įsibrovimų ir vagysčių, atskiri jutikliai yra nuo gaisro bei nuo vandens užliejimo.
Apsaugos nuo įsibrovimo judesio jutikliai montuojami kambariuose, magnetai – ant durų arba langų, apsauga nuo gaisro – ant lubų montuojami dūmų, temperatūriniai, smalkių jutikliai, o apsauga nuo užliejimo – šalia santechninių mazgų sumontuojamas vandens nuotėkio jutiklis.
Specialistai atkreipia dėmesį į vadinamąjį panikos mygtuką. K.Pocius pasakoja, kad jie itin populiarūs užsienyje, senelių globos namuose – sutrikus sveikatai senjorai operatyviai gali išsikviesti pagalbą. Tai aktualu ir Lietuvos gyventojams, mat Lietuvos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai ir medikai dažnai kviečiami pas vienišus žmonės, kurie negali prisikviesti pagalbos, o kai medikus iškviečia kaimynai ar vaikai – dėl pablogėjusios sveikatos senjorai negali atidaryti durų.
Panikos mygtukas pasitarnaus ir tada, kai į namus braunasi vagys – suveiks aliarmo signalas. Tuo tarpu nuo gaisro saugantis jutiklis reaguoja ne tik į dūmus, tačiau ir į smalkes. Tai svarbu tiems, kurie būstus šildosi kietuoju kuru ar butuose turi židinius.
„Smalkės yra pavojingos, nes jos neturi kvapo, tad nuo jų užmigus galima tiesiog uždusti“, – kalbėjo K.Pocius.
Veikia per atstumą
Įsigijus belaidę apsaugos sistemą prie jos galima prijungti ir kitų patalpų apsaugą. Pavyzdžiui, rūsio, kur žmonės neretai laiko dviračius ar kitą brangią laisvalaikio įrangą. Tada papildomas jutiklis įrengiamas rūsyje, o jį „stebi“ bute ar name esanti apsaugos sistema.
Dar vienas pavyzdys – kaimo sodybos, kai prie pagrindinės apsaugos sistemos galima prijungti kituose pastatuose, tarkime, prie pirties, esančius jutiklius. Jei viename name žmonės turi kelis butus – juos visus galima apsaugoti turint vieną belaidę apsaugos sistemą.
Kaip sakė K.Pocius, jutikliai nuo pagrindinės sistemos atviroje erdvėje gali būti nutolę iki 1600 metrų. „Papildomus jutiklius galima įsigyti ir įsirengti bet kada – po savaitės ar po metų. Tai – paprasta ir nesudėtinga“, – kalbėjo K.Pocius.
Belaidė apsaugos sistema gali apsaugoti ne tik patalpų vidų, bet ir lauką – asortimente yra lauko magnetų, judesio jutiklių, kurie veikia su kameros moduliais: „AX PRO turi didelį privalumą, nes į šią apsaugos sistemą galima integruoti „Hikvision“ vaizdo kameras.“
Buityje patogios funkcijos
Belaidė apsaugos sistema – ne tik išmanusis namų sargas. Ji turi ir papildomų patogių funkcijų –vieno mygtuko paspaudimu galima atidaryti vartus, įjungti apšvietimą, kondicionierių ar kitus įrenginius.
„Išmanus elektros lizdas gali valdyti įrenginį, kuris į jį jungiamas. Tarkime, įjungti virdulį, ventiliatorių, drėkintuvą ar kitus prietaisus“, – sakė K.Pocius.
Belaidė apsaugos sistema veikia su baterijomis, ji gali būti valdoma pulteliu, klaviatūra, tačiau geriausia ir patogiausia tą daryti mobiliajame įrenginyje įdiegta programėle. Ji puikiai tinka ne tik gyvenamajam būstui, tačiau ir biurui ar kitoms erdvėms.
„Jos valdymas – tikrai nesudėtingas. Visą laiką sakau: jeigu jūs turite feisbuko paskyrą, vadinasi, turite daugiau nei pakankamai kompetencijos naudotis belaide apsaugos sistema. Kai žmogus perpranta ir supranta visus privalumus, kuriuos jam suteikia ši sistema – paprastai jam daugiau klausimų, ar verta, nekyla“, – sakė K.Pocius.
