Norint atskleisti raudona spalva papuoštų žiemos švenčių paslaptį, tenka keltis lygiai šimtą metų į praeitį – į 1920 metus. Nors „Coca-Cola“ jau tuo metu buvo gana populiari, tačiau gėrimas gerokai dažniau buvo perkamas šiltuoju metų laiku. Gavęs užduotį padidinti pardavimus žiemos mėnesiais, Archie Lee iš „D’Arcy“ reklamos agentūros sukūrė naują šūkį „Troškuliui metų laikas – nesvarbus“ ir pirmąsias reklamas su Kalėdų Seneliu.
Tais laikais Kalėdų Senelis atrodė visai kitaip, negu esame įpratę matyti. XIX amžiaus pabaigoje jis buvo vaizduojamas kaip griežtas ir sulysęs, o kartais – net panašus į elfą. Šis įvaizdis kėlė patrauklumo stokojančias asociacijas ir pirmaisiais praėjusio amžiaus dešimtmečiais, tad pirmąją Archie Lee žiemos kampaniją galima vadinti apšilimu tikrajai „Coca-Cola“ Kalėdų Senelio istorijai.
Nuo 1930 m. „Coca-Cola“ pradėjo kurti kitokią, džiaugsmingesnę kalėdinio pasakojimo versiją. Menininko Fredo Mizeno paveikslas, kuriame vyras, apsirengęs Kalėdų seneliu, geria kokakolą prie gėrimų aparato, buvo kur kas nuotaikingesnis, tačiau tokioje kompozicijoje Kalėdų Senelis vis dar nebuvo pavaizduotas kaip savarankiškas personažas. Plakato epicentre esantis pūstažandis traukė stebėtojų dėmesį, bet pasakojimas apie jį nebuvo išplėtotas.
Tikrasis proveržis įvyko 1931 m., kai „D’Arcy“ pavedė menininkui Haddonui Sundblomui sukurti naują „Coca-Cola“ kalėdinių reklamų seriją. Pastarajam knietėjo padaryti, kad Kalėdų Senelis atrodytų tikroviškas ir pozityvus – linksmas, draugiškas, šiltas ir šiek tiek apkūnus, kas tik sustiprina malonaus senuko įspūdį.
Atsispirdamas nuo savo šiaurietiškų šaknų, jis sukūrė savotiškai naują Kalėdų Senelį. Sundblomo kūryba buvo tokia sėkminga, kad jo paveikslai net 33 metus išliko „Coca-Cola“ kalėdinės reklamos esme. Tai yra vieni iš labiausiai vertinamų „Coca-Cola“ meno kolekcijos kūrinių, kurie buvo eksponuojami visame pasaulyje, įskaitant Paryžiaus Luvro muziejų. Šios iliustracijos taip stipriai įaugo į populiariąją kultūrą, kad daugelis mano, kad „Coca-Cola“ sukūrė patį Kalėdų Senelio mitą.
Tiesą pasakius, Haddono Sundblomo paveikslai buvo vieni kruopščiausiai sukurtų vaizdų reklamos istorijoje, pasitelkus griežtą spalvų paletę bei vos keletą žodžių. Atidžiau įsižiūrėjus, paveikslėliuose galime aptikti įspūdingų istorijų, kuriose atspindi to meto aktualijos. Pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo metu buvo galima matyti reklamines iliustracijas, kuriose Santa Klausas padeda JAV kareiviams. Panašiame amplua buvo vaizduojamas ir Supermenas.
Karui pasibaigus, 1945-ųjų kalėdinėje reklamoje tvyrojo „grįžimo namo“ nuotaika – joje Kalėdų Senelis ateina į namus su sveikinimo rašteliu. Kadangi Kalėdų Senelis visada yra dovanų ir žaislų sinonimas, reklamos taip pat atspindi madingus to laikmečio žaislus, rodančius raidą nuo medinių žaislų 1930-aisiais iki elektrinio traukinio ir sraigtasparnio 1964 m. Tokie ir panašūs besikeičiantys kultūros ženklai Sundblomo paveiksluose, įtvirtino „Coca-Cola“ kalėdines reklamas visuomenės pasąmonėje.
Menininko plakatus visuomenė išžvalgė iki menkiausių detalių – net pastebėdami, kad Kalėdų Senelio diržas uždėtas atvirkščiai. Taip nutiko todėl, kad Sundblomas pradėjo save naudoti kaip gyvą modelį, tapydamas iš savo atspindžio veidrodyje.
1995 m. buvo išleista „Coca-Cola“ kalėdinių sunkvežimių reklama. Žybsinčios lemputės, užburiantis žiemos peizažas ir nepamirštama daina „Holidays are Coming“ – kalėdiniai sunkvežimiai greitai tapo akimirksniu atpažįstamu Kalėdų simboliu visame pasaulyje. Šios reklamos autoriai taip pat pasinaudojo „Coca-Cola“ praeities paveldu: H. Sundblomo Kalėdų Senelis papuošė šiuos sunkvežimius. Pasak mokslininkų atliktų apklausų, kai kuriose šalyse didelė vartotojų dalis pirmąjį žiemos metu pamatytą „Coca-Cola“ sunkvežimį sieja su Kalėdų laikotarpio pradžia.
Perskaičius šią istoriją, darosi aišku, kodėl šiuo metu aplink mus tiek daug raudonos spalvos. Jau šimtą metų po visą pasaulį plinta tikėjimas, kad Kalėdos be „Coca-Colos“ ir ją laikančio rankoje raudonskvernio senelio – ne Kalėdos.
