Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaip moksleiviai rūpinasi gamta: nuo žaliosios klasės iki nacionalinės pamokos Lietuvai

Raktas į darnią visuomenę – sąmoningi ir išsilavinę vaikai, jaunimas. Nes būtent jie greitu metu kurs mūsų pasaulį. Dabar, kai vis aktualesnės aplinkosauginės problemos, rūpinimosi gamta pagrindų reikia pradėti mokyti nuo pat mažens. Džiugu, kad ir Lietuvoje tokių pavyzdžių daugėja. Šiaulių Rėkyvos progimnazija jau nuo 2005 metų dalyvauja Gamtosauginių mokyklų programoje, yra apdovanota Žaliąja vėliava ir net neketina sustoti.
Vabzdžių viešbutis Rėkyvos progimnazijoje
Vabzdžių viešbutis Rėkyvos progimnazijoje / Partnerio nuotr.

Žalioji klasė po 250 metų senumo ąžuolu

„Visa tai, kad mus supa – Rėkyvos ežeras, mokyklos simboliu tapęs 30 metų senumo gandralizdis šimtamečiame ąžuole, žaluma įpareigoja aplinką tausoti“, – pokalbį pradeda mokyklos direktorius Romas Senkus, kuris ir buvo iniciatorius, skatinantis įstaigą pasukti gamtai draugiškai keliu.

Mokykloje yra įrengta žalioji klasė, kurioje pamokos vos atšilus orams vyksta po 250 metų senumo ąžuolu. „Šiuo metu visi nespėja net pasidalinti klase, taip nori, kad ten vyktų pamokos. Po medžiu viskas įrengta kaip ir įprastoje klasėje – yra lenta, 15 suolų. Didžiuojamės, jog net pati Prezidentė Dalia Grybauskaitė ten lankėsi“, – pasakoja R. Senkus.

Partnerio nuotr./Rėkyvos progimnazijos simbolis – gandralizdis
Partnerio nuotr./Rėkyvos progimnazijos simbolis – gandralizdis

Progimnazijoje taip pat netrūksta žalumos – kiekviena klasė sodina, augina ir prižiūri įvairius augalus. Dar vienas unikalus projektas – vabzdžių viešbutis. Tai ekologiškas namelis, stovintis prie liepos ir padedantis išsaugoti net 4 vabzdžių populiacijas. „Stengiamės puoselėti ir sveikos gyvensenos principus. Turime 40 metrų ilgio natūralų Kneipo sveikatingumo taką, su įvairaus šiurkštumo ir dygumo dangų takeliais, šalia mokyklos įrengtas 50 vietų dviračių stovėjimo ir saugojimo vieta. Taip pat mokykloje rūšiuojame atliekas“, – gerąja patirtimi dalinasi mokyklos vadovas.

Kuo anksčiau pradėsi, tuo geresni rezultatai

Anot R. Senkaus, tokie projektai ugdo vaikų atsakomybę už gamtą, kurioje gyvename. Todėl tikėtina, kad ir užaugęs žmogus puoselės ir gražins savo aplinką. „Netoliese veikia darželis „Bangelė“, kuris puoselėja tokias pačias vertybes ir taip pat yra įsijungęs į Gamtosauginių mokyklų programą. Dažniausiai iš jo ir atkeliauja vaikai į mūsų mokyklą. Labai svarbu nuo pat mažumės mokyti mylėti gamtą ir ja rūpintis. Tai daryti kur kas lengviau ir efektyviau nei vyresniame amžiuje“, – pokalbį užbaigia pašnekovas.

Nacionalinė pamoka „Eko idėjos Lietuvai“

„Darnios mokyklos“ programos sidabriniu sertifikatu apdovanota Gamtosauginių mokyklų programos dalyvė Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija kaip ir kolegos iš Rėkyvos progimnazijos kuria tvarią aplinką ir bendruomenę. Ši Kauno mokykla jau trečius metus iš eilės rengia nacionalinę pamoką „EKO idėjos Lietuvai“, į kurią susirenka apie 900 dalyvių iš visos Lietuvos. „Susirinkusieji turi galimybę išgirsti, susipažinti ir išmokti, kaip dar galima tausoti gamtą kiekvieną dieną. Dalyviai dalinasi savo sėkminga patirtimi, yra rengiama mugė, kurioje prekiaujama pačiais įvairiausiais natūraliais produktais“, – sako mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Rozvita Brazaitienė. Mugėje prekiaujama ekologišku modelinu, kuris skirtas mokymo procesams, gintaro vėriniais, ekologišku rankų darbo muilu, sudaigintomis sėklomis, mainomasio augalais.

Partnerio nuotr./Kneipo takas
Partnerio nuotr./Kneipo takas

Nuo vaistažolių iki moliūgų

Pašnekovė pasakoja, kad aplinkosauga rūpinasi tikrai ne tik esant progai. Jie kasdien mokykloje rūšiuoja atliekas, pamokose stengiasi kalbėti apie atsakingą vandens vartojimą. Dėstant kiekvieną dalyką, į jį gali būti integruota iki 20 procentų aplinkosauginių temų. „Mūsų mokykla įsikūrusi šalia Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo. Todėl moksleiviai ten augina įvairius augalus, daržoves, vaistažoles. O derlių panaudojame grįžę rudenį į klases. Technologijų pamokų metu gaminame patiekalus iš šių produktų, rengiame Moliūgų šventę“, – šypsosi R. Brazaitienė.

Gamtosauginių mokyklų programa yra viena iš 5 Aplinkosauginio švietimo fondo (Foundation for Environmental Education (FEE) pasaulyje įgyvendinamų programų. Ji orientuoja mokyklas į praktinę gamtosauginę veiklą, skatina mokyklų bendruomenių aktyvumą, ugdo mokinių kūrybiškumą, remiantis įvairiais darnaus vystymosi aspektais ir kuriant ryšius su bendruomenėmis. Šios tarptautinės programos nauda – aplinkosauginių žinių augimas, vietinės bendruomenės įtraukimas, vandens bei energijos vartojimo mažinimas, atliekų prevencija, tarptautinių ryšių užmezgimas ir t.t. Programos dalyviai, įvykdę FEE keliamus reikalavimus, apdovanojami Žaliąja vėliava. Šis apdovanojimas, kaip ir kiti FEE apdovanojimai, suteikiamas vieneriems metams.

Partnerio nuotr./Dviračių saugojimo vieta
Partnerio nuotr./Dviračių saugojimo vieta

Visuomeninės organizacijos Lietuvos žaliųjų judėjimas, koordinuojančios FEE programas Lietuvoje, koordinatoriaus Renaldo Rimavičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra beveik šimtas gamtosauginių mokyklų. Jos įgyvendina 7 žingsnių programą: įkuria gamtosauginį komitetą, įvertina aplinkosauginę situaciją įstaigoje, šio audito pagrindu sukuria veiksmų planą, nukreiptą į išryškėjusių problemų sprendimą, stebi daromą pažangą. Gamtosauginių mokyklų veikla kuo plačiau integruojama į mokymosi procesą, įtraukiant kuo daugiau mokyklos bendruomenės narių. Projekte dalyvaujančios švietimo įstaigos taip pat sukuria savo gamtosauginį kodeksą, reprezentuojantį jų įsipareigojimus aplinkai ir jo laikosi įgyvendindamos veiksmų planą.

Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos