Lietuvos miestai, kurie įeina į vidutinių ir mažų miestų kategoriją ir kurie nepateko į tikslinių teritorijų sąrašą 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramai gauti, gali gauti net daugiau lėšų, nei skiriama tikslinėms teritorijoms.
Tikslinės teritorijos statusas – tik viena iš daugelio galimybių ES paramai gauti, nes vidutinių ir mažų miestų tikslinėms teritorijoms skiriama parama per Vidaus reikalų ministeriją (382 mln. Lt) sudaro tik dalį visų regioninės politikos priemonių. Prioriteto „Regioninė plėtra“ realizavimui iš viso 2014-2020 m. numatyta skirti 3,64 mlrd. Lt ES paramos. Taigi, parama mažų ir vidutinių miestų tikslinėms teritorijoms tesudaro dešimtadalį šios sumos. O jeigu imsime lėšas, skirtas visų miestų tipų - didžiųjų, vidutinių ir mažų miestų ir nedidelių gyvenviečių - tikslinėms teritorijoms, t.y. 1,25 mlrd. Lt – jos tesudaro apie 5,3 proc. visos ES struktūrinės paramos Lietuvai!
Savivaldybės turėtų atminti, kad paramai, kuri skiriama transporto infrastruktūrai, vandentiekio tinklams, mokyklų modernizavimui, socialinėms paslaugoms ir kitoms savivaldybės kompetencijos sritims, VRM ministro įsakymu suteikiamas tikslinės teritorijos statusas apskritai neturi jokios įtakos, nes sprendimus dėl šių klausimų priima regionų plėtros tarybos.
Taip pat visuose miestuose gali būti rengiamos bendruomenės inicijuojamos vietos plėtros strategijos (Vidaus reikalų ministerija administruos 50 mln. Lt šios programos lėšų). Bus remiamos kokybiškiausios strategijos, jas atrinkus konkurso tvarka.
Taip pat derėtų žinoti, kad tikslinės teritorijos bus atrinktos ir tarp mažiausių miestų ir kaimo vietovių (nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus). Joms numatyti 165 mln. Lt. ES paramos. Tikslines teritorijas šioje grupėje atrinks regionų plėtros tarybos, joms galės būti skiriama, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, nuo 2,5 iki 9 mln. Lt. Pavyzdžiui, Kretinga nėra pripažinta tiksline teritorija, tačiau Kretingos rajono savivaldybėje yra net 7 gyvenvietės, galinčios gauti papildomą paramą.
Be visa kita, Lietuvoje 2014–2020 metais bus įgyvendinamos ir 8 teritorinio bendradarbiavimo programos (Latvija-Lietuva; Lietuva-Lenkija; Latvija-Lietuva-Baltarusija; Lietuva-Lenkija-Rusijos Federacija; Pietų Baltija (Lietuva, Lenkija, Danija, Švedija ir Vokietija); Baltijos jūros regiono programa; INTERREG EUROPA; URBACT III). Vidaus reikalų ministerija yra administruos 3 iš 8 programų kurioms iš viso numatoma skirti 673 mln. Lt).
Taigi aktyviai dalyvaudamos šiose programose šalies savivaldybės gali gauti net daugiau lėšų, nei skiriama tikslinėms teritorijoms. Pavyzdžiui, tikslinės teritorijos statuso neturėjusioje Palangoje, buvo pastatyta arena (kaina – 15 mln. Lt) panaudojant Lietuvos-Lenkijos-Rusijos programos paramą.
