ES iš dalies finansuojamo projekto „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms valstybėms“ partnerių – Lietuvos teisės instituto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos Advokatūros, Nyderlandų Teisinės pagalbos valdybos ir Vokietijos Frankfurto J. W. Goethe universiteto – iniciatyva surengtoje Lietuvos ir Europos šalių teisės specialistų konferencijoje dalintasi pavyzdžiais, kaip vertinama advokatų darbo kokybė kitose Europos šalyse. Panašu, kad neretai žmogaus pasitenkinimą gauta paslauga lemia ne tik teisininko profesionalumas, tačiau ir draugiškas (arba, priešingai – itin šaltas) bendravimas.
Kas Lietuvoje gali gauti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą?
Per šiuos metus nemokama teisinė pagalba mūsų šalies piliečiams buvo suteikta daugiau nei 32 tūkstančius kartų. Maždaug dviem trečdaliais atvejų kaltinamuosius prireikė atstovauti baudžiamosiose bylose.
Šiuo metu kaltinamasis arba siekiantis apginti savo teises teisme žmogus gali rinktis iš 60-ies tik valstybinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašo. Taip pat gali pasiūlyti savo pageidaujamą advokatą.
Jei prireiktų ginti savo teisybę teisme arba jei netikėtai gautumėte šaukimą į teismą, galite kreiptis nemokamo advokato, jei jūsų pajamos ir turtas neviršija valstybės nustatyto lygio. Įvertinus pajamų lygį valstybė gali finansuoti visą arba pusę advokato teikiamų paslaugų. Vertinant pajamas ir turtą taip pat atsižvelgiama, kiek žmogus turi išlaikytinių.
Valstybės teisinę pagalbą visais atvejais gali gauti nukentėjusieji, asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą, neįgalieji, išlaikomi globos įstaigose, turintys specialių poreikių, asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ar izoliavimo klausimai, skolininkai, kai skola išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena, nepilnamečiai vaikai, kai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar interesų gynimo, taip pat nukentėję nuo nusikalstamų veiksmų žmonės, asmenys, kuriuos siekiama pripažinti neveiksniais, tėvai, kai teisiamasi dėl išvežto į užsienį vaiko, kai vyksta teismas dėl gimimo registravimo.
Dalyje baudžiamųjų bylų advokato dalyvavimas yra privalomas ir kiekvienas asmuo, nepaisant jo pajamų, gauna valstybės finansuojamą advokatą.
Šiuo metu kaltinamasis arba siekiantis apginti savo teises teisme žmogus gali rinktis iš 60-ies tik valstybinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašo. Taip pat gali pasiūlyti savo pageidaujamą advokatą ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartį su bet kuriuo Lietuvos advokatu, jei tik šis sutinka ginti nukentėjusįjį.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nešališkai parenka ginamiesiems advokatus, kontroliuoja jų darbą, skiriamą laiką.
Kitose šalyse žmonėms netgi duodamos atmintinės, kad jie žinotų, ko gali tikėtis, kaip pasiruošti susitikimu.i su advokatu, ko galima jo paklausti.
Kriterijus išgryninti padės ekspertai iš visos Europos
Nemokama teisinė pagalba suteikiama, tačiau nėra aiškių kriterijų, apibrėžiančių, kada advokatas savo darbą atliko puikiai, o kada – prastai. Valstybės apsisprendimui, kaip reikėtų vertinti advokato darbą, svarbi kitų valstybių patirtis.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė džiaugėsi, kad iš dalies ES remiamam projektui, siekiančiam apibrėžti valstybių teikiamų teisinių paslaugų kokybės kriterijus pasirinkti trys partneriai: Vokietija, Nyderlandai ir Lietuva. Tai – didelis įvertinimas mūsų šalies teisinei sistemai.
Tarptautinio projekto idėją inicijavo partneriai Lietuvoje, kadangi tobulinant Lietuvos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, siekiama remtis geriausia tarptautine praktika: kaip kitos ES valstybės narės traktuoja teisinės pagalbos kokybę savo valstybėse, kokius jie turi vertinimo kriterijus.
„Surinkome į vieną konferenciją įvairių šalių atstovus, juos išklausėme. ES valstybių patirties pagrindu planuojama nustatyti minimalius kokybės reikalavimus. Lietuva įvertins, kurie kriterijai pagal šalies aplinką, kultūrines ypatybes, teisinę aplinką, advokatų skaičių jai tinka. Valdžios institucijoms bus pasiūlyta įtvirtinti juos teisės akte“, – sako dr. Anželika Banevičienė.
Dviejų dienų trukmės konferencijoje, kuri vyko Lietuvos teisingumo ministerijoje, nagrinėta, kokios direktyvos egzistuoja Europoje, kokia praktika egzistuoja kiekvienoje valstybėje narėje, skirtingų profesijų: advokatų, policijos, prokuratūros,
Atlikome teisines paslaugas gavusių lietuvių apklausą: rezultatai parodė, jog pilietis be teisinio išsilavinimo, gautą paslaugą vertina pagal tai, ar buvo išklausytas, ar patyrė pagarbų elgesį, advokato punktualumą, požiūrį į atstovaujamą klientą.
teismo, nevyriausybinių organizacijų atstovai pasidalino įžvalgomis, kaip jiems atrodo advokatų darbas, su kokiomis problemomis susiduria.
Teisininkai renka „dėlionę“
Lietuvos teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Limantė teigė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos rengiami ir priimami reglamentai rodo, kad teisinės pagalbos kokybės klausimas Europoje tampa vis aktualesnis.
„Kiekviena valstybė šioje srityje turi savo praktiką ir gali kažką naujo visiems pasiūlyti“, – įsitikinusi dr. Agnė Limantė. – Norisi sujungti viską į bendrą idėją ir žengti tobulėjimo keliu.“
Frankfurto J. V. Goethe universiteto profesorius Matthias Jahnas priminė Europos Sąjungos šūkį: „Susivienijusi įvairovė“. Jis labai tinka ir projekto, siekiančio sukurti bendrą teisinės pagalbos kokybės įvertinimo sistemą, tikslui apibrėžti.
Svečias iš Vokietijos sakė, kad jo šalyje apskritai neegzistuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema. Vokietijoje teikiama paslauga, vadinama „privaloma gynyba“, suteikianti žmogui teisę gauti profesionalią pagalbą tik ginantis teisme.
„Europoje egzistuoja daugybė skirtingų tvarkų, kurias sąlygojo kultūriniai ir istoriniai skirtumai. Tačiau mes turime ieškoti bendrų aspektų, kad galėtume užtikrinti kuo kokybiškesnę teisinę pagalbą ginamajam“, – sakė M. Jahnas.
Nyderlandų teisinės pagalbos valdybos Personalo departamento vadovas ir Direktorių valdybos narys Hermanas Schilperoortas palygino projekto dalyvių darbą su dėlionės rinkimu – reikia surinkti geriausią „vaizdą“ iš įvairių egzistuojančių detalių ir taisyklių.
Svarbu ne tik įstatymo punktai, bet ir žmogiška pagarba
Konferencijoje taip pat dalyvavęs „Glimpsted“ advokatų kontoros partneris, advokatas Linas Sesickas džiaugėsi, jog vertinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, Lietuva yra geras ir sektinas pavyzdys.
„Man pačiam teko dirbti projekte, kurio metu 2007-aisiais buvo sukurta valstybės teikiamos teisinės pagalbos sistema. Taigi, ji jau veikia dešimtmetį ir yra, mano supratimu, vienas geriausių sektinų modelių, kurį galėtų sau pritaikyti daugelis Europos valstybių“, – sakė advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris L. Sesickas.
Dr. Anželika Banevičienė taip pat akcentavo, kad Lietuvos valstybinės teisinės pagalbos organizacinė struktūra yra iš ties aukšto lygio – ją prisipažino „nusirašiusi“ Ukraina ir vis daugiau Europos valstybių pereina į analogišką struktūrą.
Kai advokatai žmogui iki smulkmenų išdėsto gresiančias pasekmes, situaciją, kaltinamasis lengviau priima net ir prastą rezultatą – jis tuomet yra įsitikinęs, kad advokatas padarė viską, ką galėjo.
L. Sesickas įsitikinęs, kad dvejų – trejų metų laikotarpyje po šios konferencijos bus priimti oficialūs dokumentai, reglamentuojantys valstybinės teisinės pagalbos kriterijus, reikalavimus, instrumentus jiems užtikrinti.
„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė diskusijoje atkreipė dėmesį, kad teisinių paslaugų kokybę iš teisinės pusės gali įvertinti tik teisininkas, teisėjas ar prokuroras. Atlikome teisines paslaugas gavusių lietuvių apklausą: rezultatai parodė, jog pilietis be teisinio išsilavinimo, gautą paslaugą vertina pagal tai, ar buvo išklausytas, ar patyrė pagarbų elgesį, advokato punktualumą, požiūrį į atstovaujamą klientą. Taigi, teisinių paslaugų kokybę lemia žmogiškų santykių dalis“, – sakė diskusijos dalyvė dr. A. Limantė.
Kai kurie nesupranta, ką pažeidė
Dr. Anželika Banevičienė taip pat patvirtino, kad kartais, net ir laimėję teismą, ginamieji jaučiasi blogai. Jie nesijaučia sulaukę pakankamai dėmesio, neišklausyti (o galbūt kaip tik dėl to advokatas neįtikino ir teisėjo?).
„Kai advokatai žmogui iki smulkmenų išdėsto gresiančias pasekmes, situaciją, kaltinamasis lengviau priima net ir prastą rezultatą – jis tuomet yra įsitikinęs, kad advokatas padarė viską, ką galėjo“, – sakė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad kartais net ir baudžiamosiose bylose nuteisti asmenys nesupranta pažeidę įstatymą – advokatui turėtų užtekti kantrybės tokiam klientui paaiškinti, kurį konkrečiai įstatymo punktą asmuo savo veiksmais pažeidė ir kokios dėl to dabar laukia pasekmės.
„Kartais žmonės nusivilia dėl to, kad nežino, ko apskritai iš advokato tikėtis, nes niekas nėra apibrėžęs advokato darbo. Kitose šalyse žmonėms netgi duodamos atmintinės, kad jie žinotų, ko gali tikėtis, kaip pasiruošti susitikimui su advokatu, ko galima jo paklausti“, – vardijo dr. Anželika Banevičienė.
Vakarų ir Šiaurės Europos šalių teisinės pagalbos sistemos
Suomija
Kirta Heinen, Suomijos teisingumo ministerijos Teismų administravimo departamento Teisinės pagalbos ir vykdymo skyriaus vyriausioji vadovo padėjėja
- Šalis siekia, kad žmonės būtų tikri, jog jų teisės yra gerbiamos ir, prireikus, ginamos.
- Suomija suskirstyta į 6 valstybinės teisinės pagalbos regionus
- Žmogui, patekusiam į teismą, susitikimo su advokatu reikia laukti 11 dienų.
- Egzistuoja aiški valstybinės teisinės pagalbos vertinimo sistema. Advokatų darbą prižiūri specialiai tam sukurta taryba, Teisės kancleris Vyriausybėje, ir Parlamento atstovas.
- Advokatai, teisės atstovai turi dalyvauti 18 valandų trukmės mokymuose, skirtuose būtent valstybinės teisinės pagalbos specifikai
- Bylai pasibaigus apie advokato darbą apklausiamas prokuroras, teismo pirmininkas, klientas, pats advokatas.
- Klientai per dvi savaites po paslaugų suteikimo užpildo klausimynus elektroniniu būdu.
- Kokybės vertinimo sistema susideda iš 36 kokybės matų.
- Visi teisininkai įvertinami 5-iabalėje sistemoje, kai 1 reiškia prastą pasirodymą ir 5 – labai gerą.
- Reikalavimai advokatui: kad santykiai su klientu būtų pagrįsti pasitikėjimu, vengti konfliktų, pagarbiai bendrauti su klientu prieš teisėją
- Vertinamas proceso efektyvumas ir išlaidų pagrįstumas – ar procesas truko protu suvokiamą laiką ir ar klientui teko mokėti kiek įmanoma mažiau už paslaugas.
- Advokatai pamato savo klientų atsakymus (jie persiunčiami į elektroninį paštą), tačiau negali atpažinti, kuris klientas tai parašė.
- Vidutinis skaičius, kuriuo klientai iki šiol įvertino advokatus yra 4 – tai reiškia, labai gerai.
Airija
Ronan Deegan, Arijos Teisinės pagalbos valdybos direktoriaus padėjėjas
- Daugiausia paslaugų (apie 80 proc.) suteikiama šeimos teisės srityje.
- Teisinė pagalba skiriama žmonėms, uždirbantiems mažiau nei 18 000 svarų metinių pajamų.
- Teisinė pagalba skiriama žmonėms, kurie turi mažiau nei 100 000 svarų vertės turtą (atėmus paskolas).
- Valstybę atstovauja ir valstybiniai, ir privatūs advokatai.
- Kiekviename rajone veikia teisinės pagalbos centrai.
- Specialus įgaliotinis per metus yra įpareigotas ištyrinėti tam tikrą skaičių bylų (t.y. įvertinti advokato darbo kokybę šiose bylose).
- Išsiaiškinus, kad advokatas pasirodė prastai, Teisinės pagalbos valdyba gali sustabdyti jo licenzijos galiojimą
- Šiuo metu kuriama sistema, kaip įvertinti Kriminalinės teisės advokatų darbą, nes, pasak R. Deegano, šiai sričiai turėtų galioti visiškai kitokie kriterijai ir kokybės kontrolė
- Ginamasis gali pateikti skundą ir jei jo skundas atrodo pagrįstas, tuomet atrandama konkreti byla ir rengiamas jos įvertinimas.
Junginė Karalystė ir Velsas
Glyn Hardy, Anglijos ir Velso Teisinės pagalbos agentūros Paslaugų vystymo skyriaus vyriausiasis specialistas.
- Jungtinėje Karalystėje ir Velse veikia Teisinės pagalbos agentūra, atsakinga ir už Civilinės ir už Baudžiamosios teisės bylas
- 2016-2017-ais metais 1,7 milijardo svarų buvo skirta suteikti anglams teisinę valstybinę pagalbą.
- Agentūra kontroliuoja apie 2300 teisininkų
- Siekia, kad mokesčių mokėtojų pinigai, skiriami visuomenei suteikti teisinę pagalbą, būtų panaudoti tinkamai, racionaliai – siekia būti tikri dėl kiekvieno penso, kurį išleidžia šiai paslaugai.
- Agentūra nustato, koks turėtų būti teisininko išsilavinimas ir darbo patirtis, administruoja iš klientų gautus skundus.
- Teisininkui kas trejus metus atliekamas auditas
- Kiekvienas teisines paslaugas teikiantis teisininkas turi savo kontrolierių
- Kontrolieriams keliami aukšti patirties ir išsilavinimo reikalavimai, pavyzdžiui, kiek jis per paskutinius metus lankęs ar dalyvavęs numatytame skaičiuje bylų.
- 4 teisininkus prižiūri vienas kontrolierius
- Tesininkai turi gauti dvi akreditacijas Baudžiamosios teisės ir Policijos atstovų
- Agentūra užtikrina, kad 95 proc. vieno advokato atstovaujamų bylų, būtų atstovaujamos iki galo
- Vertinimo sistema : 1 – puikus įvertinimas, 5 – klaida, blogas darbas. Organizacijos, teikiančios teisines paslaugas, turi viršyti 3 balų ribą (t.y. 3 ir daugiau). Jei kelios bylos baigiasi įvertinimais 4–5, reikalaujama pasiaiškinimo, gali būti atimta licenzija.
