„Manoma, kad vadovams mokytis reikia mažiausiai, mat jie patys galėtų pasidalyti patirtimi ir padėti tobulėti kolegoms. Anksčiau dažnas vadovas gilino žinias privačių konsultacijų metu, tardamasis su profesionaliais lektoriais, tačiau vis dažniau įsitikinama, kad labiausiai vadovai tobulėja klausydami savo darbuotojų, klausdami jų patarimo ir analizuodami jų samprotavimus. Būtent jie padeda išugdyti geriausius įmonių vadovus, kurie savo ruožtu veda kompaniją į priekį pasiekdami keliamus tikslus“, – pasakoja „Rimi“ Personalo vadovė.
Užsiauginti mokytoją
„Rimi“ vadovai siekia ne išugdyti kolegas, tačiau paskatinti juos tapti gerais mokytojais ir patarėjais. „Paruošti darbuotoją darbui yra itin svarbus procesas. Tam teikiame labai daug reikšmės, nes kiekvienas darbuotojas, gebantis gerai atlikti savo užduotis, tampa savo vadovo mokytoju, patarėju“, – priduria D.Buinickaitė – Struckienė.
Mokymosi ir mokymo ratas „Rimi“ niekada nenutrūksta. Vadovai mokosi mokymų metu, moko darbuotojus ir galiausiai vėl sėda į mokinio suolą pasisemti įžvalgų iš savo darbuotojų ir kolegų.
Mokymasis prasideda nuo mokymo
Į „Rimi“ atėjus naujam darbuotojui, vadovas tampa atsakingas už naujoko įvedimo programą. Jis padeda perprasti darbo kultūrą, susipažinti su įmonės procesais, atsakomybėmis ir pareigomis, papasakoja, kur ieškoti daugiau reikalingos informacijos ir į ką kreiptis.
„Įvedimas į darbą – sudėtingas procesas, todėl reguliariai mokome vadovus dirbti su naujais darbuotojais. Jie konsultuojami grįžtamojo ryšio, tikslų iškėlimo naujokui ir naujo žmogaus integracijos į įmonės kultūrą klausimais. Personalo skyrius pateikia idėjų, kaip kurti teigiamas emocijas ir aplinką komandoje, gerinti santykius. Siekdami tobulėti, vadovai susibūrė ir į „Vadovų klubą“, kuriame dalijasi vadovavimo patirtimi, sprendžia kylančius iššūkius, yra vienas kito patarėjai“, – pasakoja Personalo vadovė.
„Rimi“ lyderiai visada taiko „atvirų durų“ politiką ir vadovaujasi įmonės vertybėmis: paprastumas, įsitraukimas ir verslumas, siekdami atsakyti į visus darbuotojų klausimus. Profesionaliai lyderystei puoselėti „Rimi“ yra įdiegusi ir lyderystės modelį, kuris padeda įgalinti darbuotojus siekti sėkmės ir gerų rezultatų.
„Lyderis neturi būti geriausias visur, bet turi suburti įvairią, jo kompetencijas papildančią komandą. Mokymų metu vadovams sakome – nesistenkite būti kaip antys, kurios plaukia, skrenda ir vaikšto, bet nė vieno iš šių dalykų nesugeba daryti itin gerai. Raginame vadovus išgirsti, pamatyti, pajausti, surasti balansą savo komandoje“, – teigia D.Buinickaitė – Struckienė.
Tapę vadovais, darbuotojai atlieka asmenybės testą, kurio rezultatai parodo žmogaus stipriąsias puses, jas skatinama išnaudoti ir stiprinti savo kasdieniniame darbe. Taip pat išgryninamos ir tos sritys, kuriose vadovui rekomenduojama ne tik tobulėti, bet ir ieškoti kolegų, kurie padėtų susitvarkyti su iššūkiais.
Grįžtamasis ryšys daro stebuklus
„Rimi“ Mažmeninės prekybos poreikio planavimo vadovė Evelina Blusienė patvirtina, kad dažnai darbuotojai papildo vadovų kompetencijas ir padeda rasti tinkamiausius ir efektyviausius sprendimus.
„Mokymasis iš darbuotojų – vienas svarbiausių vadovų tobulėjimo aspektų. Man ypač vertingos būna naujų darbuotojų įžvalgos apie komandos ir įmonės veiklą. Nuoširdus, atviras ir pasitikėjimu grįstas pokalbis padeda pamatyti savo veiklą iš šalies, pervertinti nusistovėjusias taisykles, naujai pažvelgti į procesus, darbo kultūrą, praplėsti akiratį. Darbuotojų pasiūlymai dažnai paskatina naudingų pokyčių bangą, išjudina seniai apleistus, užstrigusius darbus. O svarbiausia – atsižvelgdama į darbuotojų pastabas, jaučiu, kaip pati keičiuosi“, – teigia ji.
Pasak E.Blusienės, „Rimi“ priimta paskatinti darbuotojų grįžtamąjį ryšį apie vadovo veiklą bent 3 kartus per metus. Tačiau labai svarbu nelaukti ir suteikti galimybę darbuotojui išsikalbėti, kai tik jam kyla noras: „Tai kuria tarpusavio pasitikėjimą ir skatina tobulėjimą, suartina komandą, didina tarpusavio pasitikėjimą, motyvuoja.”
Anot jos, jei vadovas siekia tobulėti, padedamas savo komandos, pirmiausia, deramo, konstruktyvaus ir motyvuojančio grįžtamojo ryšio teikimo kultūrą turi kurti ir puoselėti pats: „Darbuotojai kartais jaučiasi nedrąsiai, kalbėdami su vadovais, tad pats vadovas turi būti pasiruošęs ir iš anksto apgalvojęs pokalbio su darbuotoju eigą, pasidaręs „namų darbus”.
Kiekvienas darbuotojas unikalus, tad pastangos jam atsiverti taip pat turi būti individualios. Aš paklausiu darbuotojų, kuo galiu jiems padėti, kaip galėčiau pakeisti savo veiklą, kad jiems būtų lengviau dirbti, ką turėčiau daryti, kad, jų nuomone, dirbti būtų lengviau ir efektyviau. Paprasto išklausymo nepakas, teks parodyti, kad darbuotojai buvo išgirsti, kad į jų pastabas ar samprotavimus buvo atsižvelgta”.
„Geriausia paskata darbuotojams įsitraukti į vadovo tobulėjimą – asmeninis vadovo pavyzdys. Konstruktyvus grįžtamasis ryšys, įtraukimas į problemų sprendimą, konsensuso paieškos komandoje – tai suteikia darbuotojams drąsos ir noro pokyčius inicijuoti per dialogą su vadovu”, – sako E.Blusienė.
Tik gavęs darbuotojų patarimų, kaip būti geresniu vadovu, jis išties gali tokiu tapti. „Efektyviausias vadovų mokymasis vyksta kasdien, skatinant darbuotojus teikti grįžtamąjį ryšį apie vadovo darbą ir sprendimus. Visi žinome, kad pozityvus grįžtamasis ryšys daro stebuklus“, – „Rimi“ Personalo vadovė D.Buinickaitė – Struckienė.
Vis tik ji primena, kad kurdamas grįžtamojo ryšio kultūrą vadovas turi nepamiršti, kad sprendimus priima jis ir būna atvejų, kai geriausias sprendimas gali būti ir tas, kurio nepalaiko darbuotojai.
