Taip, kai kuriose transporto bendrovėse ukrainiečiai sudaro apie 80-90 procentų visų vairuotojų, tačiau vertėtų į šią situaciją ir to priežastis pažvelgti iš arčiau.
Visų pirma, kelių transporto sektoriuje veikia daugiau kaip 5000 įmonių, o jose dirba apie 50 000 vairuotojų. Žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau ir garsiau pasisakantys krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai kalba taip, tarsi atstovautų visiems šiems 50 000 darbuotojų. Nors iš tiesų jų profsąjungoje, ko gero, tėra keli šimtai narių.
Antra, tiek lietuviams, tiek kitiems darbuotojams, atvykstantiems iš trečiųjų šalių, transporto bendrovėse (tiesa, negaliu garantuoti už visas) sudaromos vienodos darbo sąlygos, nediskriminuojant žmonių dėl jų tautybės. Kodėl autotransporto profesinė sąjunga „Solidarumas“ yra akivaizdžiai nusistačiusi prieš žmones iš trečiųjų šalių, sunku suprasti. Vieną dieną jos atstovai patys viešai mušasi į krūtinę, kad gina ukrainiečius ir sprendžia jų problemas, o jau kitą dieną, vos gavę mokestį už metinę narystę, nusisuka ir atsisako atstovauti jų interesams.
Taip, krovininio transporto sektoriuje dabar jaučiamas itin didelis kvalifikuotų vairuotojų trūkumas. Nemaža dalis lietuvių, suviliotų didesnių algų ir geresnių darbo bei gyvenimo sąlygų, išvyksta dirbti į kitas svečias šalis. Tačiau transporto sektorius – jokia išimtis. Darbo jėgos migracija stipriai jaučiama ir kitose verslo srityse.
Baltijos transporto profesinė sąjunga „Solidarumas“ gerbia ir gina visų darbuotojų, nepriklausomai nuo to, iš kur jie yra atvykę, interesus. Manau, kad valstybės sudaryta lengvesnė užsieniečių įdarbinimo tvarka, leidžianti pritraukti daugiau darbuotojų iš Ukrainos, yra sveikintina. Ukrainoje šiuo metu vyrauja sudėtinga politinė ir ekonominė situacija, žmonėms trūksta darbo. Kodėl turėtume užverti jiems duris ir juos diskriminuoti? Teiginiai, kad ukrainiečiai iškreipia Lietuvos darbo rinką, mums kenkia, ir kad mes nevertiname jų kaip darbuotojų, yra niekuo nepagrįsta nuomonė.
Kodėl transporto sektoriuje yra tiek daug darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos? Nes šis sektorius – patrauklus. Vilkikus vairuojantys tolimųjų reisų vairuotojai per mėnesį neretai vidutiniškai gauna į rankas apie pusantro tūkstančio ar netgi daugiau. Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitose Europos šalyse uždarbis dar didesnis, tad nenuostabu, jog profesionalūs, didelę patirtį turintys, užsienio kalbas mokantys lietuviai išvyksta, o mūsų šalies transporto sektoriuje, susidarius šios specialybės darbuotojų trūkumui, žvalgomasi į Baltarusiją ar Ukrainą. Tad atvykę svetimšaliai ne atima iš mūsų tautiečių jų darbo vietas, o atvirkščiai – jas užpildo.
Norėtųsi, kad autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai liautųsi kelti įtampą Lietuvos transporto sektoriuje. Konkurencija šiame sektoriuje dėl žmogiškųjų išteklių išties yra labai didelė, tačiau, vertinant tai, kas šiuo metu vyksta viešojoje erdvėje, peršasi nuomonė, kad siekis eliminuoti ukrainiečius iš Lietuvos darbo rinkos gali būti kažkam naudingas. Ko gero, kad viskas orientuota į tai, kad didieji vežėjai galėtų eliminuoti mažuosius.
