Tuo tarpu Pasaulio ekonomikos forumas skelbia, kad 2023 m. analitinis mąstymas ir kūrybinis mąstymas išlieka svarbiausiais darbuotojų įgūdžiais. Kokiais būdais įmonės ugdo darbuotojų kūrybiškumą ir kaip jį galima ugdyti patiems, dalinasi Kauno kolegijos, odontologijos klinikos „S’OS klinika“ ir transporto įmonės „Tomegris“ atstovės.
Kūrybiškumas neatsiejamas nuo inovacijų
Odontologijos klinikos „S’OS klinika“ vadovė Kristina Grybauskaitė-Augustinaitė pažymi, kad kūrybiškumas jų įmonei – svarbi darbuotojų kompetencija, leidžianti kurti unikalius sprendimus.
„Tai ypač svarbu sprendžiant netipines, kompleksines ar krizines problemas, kur reikia ne tik loginio mąstymo, bet ir gebėjimo atrasti naujus požiūrio kampus. Mūsų organizacijoje kūrybiškumas yra esminis veiksnys, nes mes nuolat susiduriame su iššūkiais, kuriems netinka standartiniai sprendimai. Tai ypač svarbu dirbant su žmonėmis, aptarnavimo srityje, medicinoje. Kūrybiški sprendimai leidžia mums būti inovatyviems ir konkurencingiems rinkoje“, – sako K.Grybauskaitė-Augustinaitė.
Klinikos vadovė atkreipia dėmesį, kad kūrybiškumas yra būtinas visose srityse, tačiau labiausiai išryškėja sparčiai besikeičiančioje aplinkoje, kurioje reikia prisitaikyti prie naujų situacijų.
„Mūsų klinikoje kūrybiškumas padeda bendraujant su pacientais, taikant inovatyvius gydymo metodus ar pristatant kliniką. „S’OS klinikoje“ šis įgūdis yra reikalingas visose srityse, pradedant klinikos gydytojais, asistentais, administratoriais, vadovais ir pagalbiniu personalu“, – dalinasi K.Grybauskaitė-Augustinaitė.
Siekiant ugdyti darbuotojų kūrybiškumą, svarbu skatinti atvirą komunikaciją įmonėje, bendradarbiavimą tarp skirtingų klinikos komandų, darbuotojams suteikti galimybes siūlyti ir įgyvendinti savo idėjas.
Dinamiškoje sveikatos priežiūros srityje, kurioje ypač svarbios inovacijos ir gebėjimas prisitaikyti, kūrybiškumas tampa vienu svarbiausių medicinos klinikų pažangą skatinančių aspektų. Pasak K.Grybauskaitės-Augustinaitės, nors medicinos sritis yra giliai įsišaknijusi moksle ir įrodymais pagrįstoje praktikoje, kūrybiškumo kultūros puoselėjimas klinikose gali gerokai pagerinti pacientų priežiūrą, racionalizuoti procesus ir prisidėti prie bendro efektyvumo.
Viena svarbiausių kompetencijų
Transporto ir logistikos paslaugas teikiančios įmonės „Tomegris“ personalo skyriaus vadovė Inga Sušinskienė kūrybiškumą taip pat įvardija kaip vieną svarbiausių kompetencijų. Pašnekovė pažymi, kad tai padeda efektyvinti darbo procesus ir užtikrinti kokybišką darbą. Kūrybiškumas įgalina mąstyti plačiau ir ieškoti įvairių būdų, leidžiančių pasiekti aukštesnių rezultatų.
„Kūrybiškumas vieną svarbiausių vaidmenų užima negabaritinių krovinių pervežimo procesuose. Šie procesai reikalauja labai daug energijos, nes įvyksta daug netipinių situacijų ir vyrauja labai didelė dinamika, todėl reikia nuolat pasitelkti kūrybiškumą“, – sako „Tomegris“ atstovė.
Nors, pasak I.Sušinskienės, kūrybiškumas jų organizacijoje reikalingiausias rinkodaros srityje dirbantiems darbuotojams, tačiau kitų sričių specialistams ši kompetencija taip pat būtina. Pašnekovė atskleidžia, kad darbuotojų kūrybiškumui ugdyti įmonėje rengiami mokymai, vyksta diskusijos.
Ne tik vaikams ar menininkams būdinga savybė
Kauno kolegijos Verslo fakulteto lektorė Danguolė Kraskauskienė pastebi, kad nors kūrybiškumą nemaža dalis žmonių sieja su meniniais gabumais, visuomenėje vis daugiau kalbama ir apie tai, kad kūrybiškumas yra bet kokios profesijos būtinoji dalis.
„Tai gebėjimas spręsti problemas esamomis aplinkybėmis su turimais įrankiais, mokėjimas susikurti įrankius ir galimybes, gebėjimas sujungti žinias taip, kaip jos dar nebuvo apjungtos ir net gebėjimas mėgautis savo darbu ir sugalvoti veiklas, suvienijančias komandą. Tai ta dalelė, kurios dar labai ilgai nesugebės pakeisti dirbtinis intelektas. Mano manymu, šiuo metu nėra profesijos, kurioje nereikia kūrybiškumo ir neįsivaizduoju nė vieno savo veiklos profesionalo be šios savybės“, – sako Kauno kolegijos lektorė.
Pasak jos, žmonės vis dar mano, kad kūrybiškumas – tai mistinė vaikiška savybė, kuri, bėgant laikui, išnyksta ir suaugę ar vyresni žmonės tampa mažiau kūrybingi. Tačiau iš tiesų keičiasi tik kūrybiškumo išraiškos būdai.
„Jaunuoliai žavi savo mąstymo ir sprendimų drąsa ir tuo, kad kuria sprendimus dažnai visą savo dėmesį sukoncentruodami tik į norimą rezultatą. Tuo tarpu su amžiumi įgyjama vis daugiau ir įvairesnės patirties, todėl sugalvojama daugiau pačių įvairiausių sprendimų jau turint įsivaizdavimą ir apie tai, kokie apribojimai bei kliūtys gali pasitaikyti kelyje ir kaip juos įveikti. Iš esmės tam, kad žmogus būtų kūrybingas, tereikia, kad būtų smalsus, atviras idėjoms ir norėtų tobulėti. Jokių kitų apribojimų nėra“, – mitus apie kūrybiškumą griauna D.Kraskauskienė.
Svarbu ir emocinis klimatas, ir fizinė aplinka
Kalbėdama apie darbuotojų kūrybiškumo ugdymą organizacijose, Kauno kolegijos lektorė akcentuoja, kad jis skleidžiasi tik psichologiškai saugioje aplinkoje.
„Kaskart, kai nusprendžiame pasitelkti kūrybiškumą, tai reiškia, kad kažką darysime kitaip nei iki šiol darėme, eksperimentuosime. O eksperimentai gali ir nepasisekti ar pasisekti ne visai taip, kaip tikėjomės. Tai reiškia, kad darbdavys turi kurti aplinką, kurioje vyrauja mokymosi, vadinasi, ir klaidų toleravimo kultūra“, – apie tinkamos aplinkos sukūrimo svarbą kalba D.Kraskauskienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad darbdaviai, norintys ugdyti darbuotojų kūrybiškumą, sąmoningai turi leisti jiems bent kelias valandas per savaitę skirti „dykinėjimui“. Ne mažiau svarbi ir aplinka – tyrimai rodo, kad ji gali tiek slopinti, tiek skatinti kūrybiškumą.
„Kartais įėjus į biurus pasitinka atviro biuro (angl. open office) salės, kuriose vien pilki atspalviai ir industrinis minimalizmas. Dažnai tokioje aplinkoje slopinančiai veikia monotoniškumas ir triukšmas. Tuo tarpu kūrybiškumą skatina erdvių įvairovė, skirtingi dizaino elementai, galimybė žvelgti į horizontą ar tiesiog mėgautis įkvepiančiu vaizdu už lango. Tad nors dažnai kalbame apie hibridinio darbo populiarėjimą, nederėtų ignoruoti biuro aplinkos“, – apie aplinkos poveikį kūrybiškumui kalba Kauno kolegijos lektorė.
D.Kraskauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad kūrybiškumas ugdomas tada, kai sugriaunama nusistovėjusi rutina. Darbuotojams, norintiems kūrybiškumą ugdyti savarankiškai, ji pataria pirmiausia ištrūkti iš įprasto savo ritmo ir išbandyti ką nors nauja.
„Pasirinkite seminarą ta tema, kuria iki šiol nesidomėjote, sudalyvaukite renginyje ar klube, prisijunkite prie forumų, kur renkasi kiti jūsų profesijos profesionalai ir klauskite, kokios naujos tendencijos. Ypatingai verta dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir renginiuose. Išlaikykite smalsumą ir sveiką avantiūrizmą, kuris leidžia surizikuoti ir išbandyti dar nenaudotus būdus ir įrankius. Pojūčių ir veiklų įvairovė mankština mūsų mąstymą ir tarsi programuoja, kad nauji dalykai yra gerai“, – patarimais dalinasi ir išbandyti naujoves skatina pašnekovė.
