Mokyklų tinklas nemažai savivaldybių buvo pertvarkomas stichiškai. Savivaldybės tvarkydamos tinklą turėjo mąstyti strategiškai, kad būtų gerai ir mokiniams, ir mokytojams. Šioje situacijoje ypač nesaugiai jaučiasi mokytojai, todėl kai kurie iš jų daug energijos skiria ne darbo kokybei gerinti, bet siekia bet kokia kaina išsaugoti darbo vietą.
Šioje situacijoje ypač nesaugiai jaučiasi mokytojai, todėl kai kurie iš jų daug energijos skiria ne darbo kokybei gerinti, bet siekia bet kokia kaina išsaugoti darbo vietą.
Ugdymo programos (pvz., lietuvių kalbos ir literatūros) yra per plačios, neugdančios mokinių kritinio mąstymo, mokinius atbaidančios nuo knygų skaitymo džiaugsmo pajautimo. Priimant programas reikia daugiau tartis su mokytojais praktikais, dirbančiais ne tik su gabiais mokiniais prestižinėse gimnazijose (susikūrusiais savotišką „komforto zoną“), bet ir su provincijoje dirbančiais su įvairių gabumų mokiniais.
Kol kas tokios konsultacijos vyksta formaliai (tarsi norint užsidėti pliusą), dauguma pasiūlymų tebėra ignoruojami. Gal todėl daugelis gerų specialistų nemato reikalo prisidėti kuriant švietimo politiką, programas ar kitaip aktyviai dalyvauti švietimo procesuose.
Manau, kad mokytojai turi gauti tinkamą dalykinę pagalbą, ne formalią, o tikrą. Dabar gerai pasiruošti pamokai reikia labai daug laiko, todėl kai kurie mokytojai į pamokas ateina pasiruošę formaliai.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkimų kampanijos sąskaitos.
