Dabar veikiančios kovos su korupcija priemonės menkai skatina žmones elgtis atsakingai. Padėtį galėtume pakeisti, jeigu valdžia nustotų tuščiažodžiauti, o Seimas vieną kartą ryžtingai priimtų naujus įstatymus, kurie įvarytų į kampą visų lygių kyšininkus, pinigų švaistytojus ir jų „galingus“ užtarėjus.
Lietuvos žmonės jau seniai laukia, kad valstybėje išnyktų žymaus anglų rašytojo George'o Orwello „Gyvulių ūkyje“ aprašomi „lygūs ir lygesni“ už kitus.
Lietuvos žmonės jau seniai laukia, kad valstybėje išnyktų žymaus anglų rašytojo George'o Orwello „Gyvulių ūkyje“ aprašomi „lygūs ir lygesni“ už kitus.
Štai priemonių rinkinys, kuris būtų skausmingas korupcijos mėgėjams ir efektyviausias Lietuvos sąlygomis:
1. Užkirsti kelią sugrįžti į darbą korupcija susitepusiems politikams ir valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos įstatymą reikia pakeisti, kad jis galiotų visiems biudžetinių įstaigų darbuotojams ir politikams. Jei koks naujas „Masiulis“ įkliuvo su kyšiu, darė neteisėtą poveikį ar piktnaudžiavo postu, švaistė be sąžinės graužaties visuomenės lėšas, ir jo kaltė įrodyta – privalo įsigalioti draudimas neleidžiantis dirbti bent 5 metus visur, kur siekia valstybės ranka. Kol bausmė galios, tokie prasižengėliai negalės kelti savo kandidatūros ir visų lygių rinkimuose. Teks ieškoti darbo privačioje sferoje. Tik galimybės čia daug mažesnės, nes versle tinginių nereikia.
Mažiausias senaties terminas už korupciją privalo būti ne dveji, o penkeri metai, skaičiuojant nuo nusikaltimo padarymo dienos.
2. Būtina ilginti senaties terminus bent iki 5 metų. Trumpi senaties terminai yra tas gelbėjimosi lynas, kuris dažniausiai ištempia korupcija susitepusius valdininkus iš skandalų liūno. Tai skatina vilkinti bylas, leidžia išvengti teisingumo ir likti šiltose valdžios įstaigų darbo vietose. Visiems kombinatoriams senatis neleidžia pražūti. Mažiausias senaties terminas už korupciją privalo būti ne dveji, o penkeri metai, skaičiuojant nuo nusikaltimo padarymo dienos. Jei korupcijos byla didelė – kaip Eligijaus Masiulio ar Viktoro Uspaskicho, o nusikaltimas – sunkus, vertėtų nustatyti 15 metų terminą. Prabėga daug laiko, kol nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas išaiškėja ir kol po kaltinamųjų ir jų advokatų ligų gimsta ilgai lauktas nuosprendis. Tik nuosprendžių dažnai nebetenka rašyti, nes senatis nuplauna dėmes. Pailgėjus senačiai, sumažės bylų vilkinimo atvejų, nes nebebus prasmės simuliuoti ligų.
3. Už padarytą žalą turi būti kompensuojama. Valdininkai, kurių neteisėti sprendimai Lietuvai kainavo įspūdingas sumas – privalo patys juos ir atlyginti. Visi gerai pamename Neringos savivaldybės valdininkų skandalą, kai buvo leistos neteisėtos statybos Juodkrantėje. Jų veikla valstybės iždui kainuos 1,150 mln. eurų, kuriuos prisiteisė nugriautų pastatų savininkai. Vietos valdžia pinigų susirinko iš nieko dėtų mūsų žmonių - pakeldama įvažiavimo mokestį. Žadėjau Juodkrantės ir Nidos žmonėms, kad apie tai parašysiu. Nelogiškai didelis įvažiavimo mokesti aptirpdė poilsiautojų srautus kone kelis sykius. Ar mes turime kentėti už kenkėjišką kitų veiklą!?
Privalo būti aiškiai apibrėžta, jog visa žala kompensuojama iš nusikaltusiųjų kišenės.
Viską galima išspręsti pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo straipsnius, kad iš žalą padariusių valdininkų negalima prisiteisti daugiau kaip 6-9 vidutinius darbo užmokesčius. Privalo būti aiškiai apibrėžta, jog visa žala kompensuojama iš nusikaltusiųjų kišenės. Ir ne tik už tyčia priimtus blogus sprendimus, bet ir už aplaidumą ar padėtus parašus ten, kur jų niekada neturėjo būti. Žodį „gali“ reikia pakeisti į „privalo“. Viršininkas dabar gali kreiptis į teismą dėl pavaldinio padarytos žalos atlyginimo, bet gali ir nesikreipti. Vadovas be abejonių teiktų ieškinį, jeigu už neveiklumą grėstų netekti posto.
4. Kyšininkai privalo grąžinti į juos investuotus valstybės pinigus. Valstybė investuoja daugybę milijonų eurų į tarnautojų mokymus, tačiau iš susitepusių kyšininkavimu neatgauna nė cento. Būtina pakoreguoti teisės aktus aiškiai nurodant, kad bet kokio lygio valdininkas, priimamas į darbą įsipareigoja atiduoti visus pinigus, kuriuos valstybė skirs jo tobulinimuisi, jei bus nuteistas už korupcinius nusikaltimus ir suterš tarnautojo vardą. Išgelbėtume daug žmonių nuo klystkelių pasirinkimo.
5. Privalome užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui. Jei užimdamas valdišką postą žmogus akivaizdžiai gyvena ne pagal atlyginimą ir nesugeba pagrįsti savo pajamų – privalo neteikti darbo ir patekti į teisiamųjų suolą. Dabar norint nuteisti valdininką dėl neteisėto praturtėjimo, konfiskuoti jo turtą ar išmesti jį iš tarnybos, reikia būtinai įrodyti, kad jis turtus susikrovė iš neteisėtos veiklos. Žemiškai tariant, jei toks veikėjas daugybę sykių ėmė kyšius, bet įkliuvo tik sykį – tai iš jo atimama tik tiek, kiek jis per tą kartą prisiplėšė. Valstybės tarnybos įstatymą, kitus teisės aktus reikia papildyti nuostata, kad valdininkas, politikas ar bet kuris kitas Lietuvos pilietis nuo šiol privalo įrodyti, jog turtą įgijo iš legalių pajamų, priešingu atveju taikomos griežtos sankcijos, ne tik finansinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.
6. Būtina tiksliai teisiškai apibrėžti žalos terminą. Susitepusiems valdininkas labai naudinga, kad „didelės žalos“ sąvoka nėra aiškiai apibrėžta. Dabartinė tvarka korumpuotiems arba pernelyg atlaidiems teisėjams leidžia priimti sunkiai suvokiamus sprendimus, išsukant nuo bausmių piktnaudžiaujančius įgaliojimais valdininkus. Nagrinėjant didelę turtinę žalą, reikia nukirsti jos ribą iki 3 000 eurų. Tada teismuose sklandžiau bus nagrinėjamos kyšininkavimo, papirkinėjimo ir piktnaudžiavimo bylos, o kaltininkai dažniau sulauks pelnyto atpildo. Vėl padėsime atlikti darbą sąžiningai ir nepaslysti – net nesąžiningi teisėjai neberas jokių landų.
Įvedus tokias aiškias ir griežtas pataisas iškart taptų gerokai lengviau ne tik nuteisti valdininkus, bet ir pravalyti valstybės tarnybą nuo nuolatinių drausmės pažeidėjų.
Didele neturtine žala turi būti laikomas bet koks kyšis ar neteisėta paslauga, bet koks pasinaudojimas tarnybine padėtimi ar nesilaikymas elementarios tvarkos, nes tai kenkia visos šalies institucijų prestižui. Įvedus tokias aiškias ir griežtas pataisas iškart taptų gerokai lengviau ne tik nuteisti valdininkus, bet ir pravalyti valstybės tarnybą nuo nuolatinių drausmės pažeidėjų. Politikai neturėtų būti lygesni už kitus. Žmones jau pykina nuo apgailėtinų istorijų, kai Seime ar savivaldybėse nutverti girtutėliai veikėjai toliau eina savo pareigas. Panorai viršyti promiles – privalu žinoti to vertę. Už tai turi būti privaloma atsisakyti Seimo ar miesto / rajono tarybos nario mandato, nes tokiu elgesiu padaroma didžiulė žalą valstybei.
7. Kompleksinės priemonės prie korupciją. Priemonių prieš korupciją yra gerokai daugiau – visų sričių ekspertų atsakomybės griežtinimas, nuobaudų, svarstomų drausminių ir baudžiamųjų bylų besąlygiškas viešinimas kiekvienos prasižengusios įstaigos interneto svetainėje, galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą panaikinimas. Jau seniai rimti teisės ekspertai pastebi, kad veiksmingiausias būdas prieš giminaičių įdarbinimą – draudimas dalyvauti konkurso komisijose tos pačios darbovietės atstovams. Komisijų nariais galėtų būti Valstybės tarnybos departamento specialistai, ta pačia veikla užsiimantys, bet kitose įstaigose dirbantys žmonės.
Korupcijos liga yra sudėtinga – ji yra apėmusi daug svarbių sričių. Vieša paslaptis, kad dauguma viešųjų pirkimų vyksta su teisiniais pažeidimais, o iš Europos Sąjungos paramos yra išgrobstomos milijoninės sumos. Esant politinei valiai visa tai galima pakeisti ir sutaupyti šimtus milijonų eurų bei juos panaudoti ten kur Lietuvos žmonėms labiausiai jų reikia. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašas tokią politinę valią turi.
Net krepšinyje po komandos nesėkmingo pasirodymo būna keičiama sudėtis ar treneris. O Lietuvoje per 20 metų Seimo sudėtis beveik nesikeičia.
Tad kaip pagydyti valstybę nuo šios ligos?
Receptas paprastas, bet stebuklingas. Patekus į kalėjimą keliems korumpuotiems politikams ir valdininkams, korupcijos vėžys pamažu ims trauktis iš Lietuvos valdžios institucijų. Tvirtai manau, kad su korupcija Lietuvoje privalome kovoti be kompromisų. Ji yra viena iš didžiausių visuotinio Lietuvos gyventojų nusivylimo valstybe ir emigracijos priežasčių. Juk išties paradoksalu ir beprotiškai liūdna, kai taikos laikotarpiu, laisvoje ir demokratinėje šalyje gyventojų skaičius tirpsta taip sparčiai, kad tapome viena iš greičiausiai pasaulyje nykstančių tautų.
Valstybė yra tiek stipri, kiek ja pasitiki jos žmonės. Mūsų protėviai kovojo už darnią, gyvybingą Lietuvą, kurios esminė vertybė žmogus. Ramūno Karbauskio vizija Lietuvai yra pagrįsta realiais darbais ir aiškiu supratimu ko mūsų šalies žmonėms reikia labiausiai. Visi norime gyventi oriai ir saugiai. Norime pokyčių požiūryje į kiekvieną iš mūsų. Norime darnos valstybės politikoje ir kasdieniniame gyvenime. Net krepšinyje po komandos nesėkmingo pasirodymo būna keičiama sudėtis ar treneris. O Lietuvoje per 20 metų Seimo sudėtis beveik nesikeičia, nors žmonių netenkina valdančiųjų darbas. Pribrendo laikas pokyčiams. Tikiu, kad dar sykį vieningai pakilsime ir įrodysime, jog esame verti šios žemės ir Lietuvos vardo.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkimų kampanijos sąskaitos.
