Gali būti, kad ši technologija lems vieną tų posūkių, kai mokslinis atradimas tampa visuotine gerove, randama daugelyje namų. Kaip kadaise kaitrinė lemputė ar kompaktinis diskas. Kai kas tvirtina, kad kvantiniai taškai (QD) gali visiškai pakeisti visus mums jau įprastus darbo ir buities ekranus – telefonų, televizorių, kompiuterių.
Sunku pasakyti, kodėl šiai naujovei nepasidavė kai kurie gamintojai, prieš keletą metų svarstę galimybę naujuose telefonų modeliuose panaudoti būtent tokius ekranus. Nepadarė vieni, mielai pasinaudojo kiti.
Proveržio šioje srityje lyderis yra Korėjos elektronikos milžinas „Samsung“. Būtent šios kompanijos inžinieriai toliausiai nužengė ieškodami optimalių sprendimų milijonams akių visame pasaulyje. Q – taip vadinasi visa technologinių sprendimų grandinė. „Samsung“ ja grindžia ne tik vaizdo kokybę, bet ir dizainą, visą naujosios produkcijos filosofiją.
Neminint vieno kito mažesnio aparato, didžiausio proveržio laukiama TV ekranų rinkoje.
„Samsung“ šioje srityje nusiteikę būti lyderiais, ir jiems neblogai sekasi. Korėjiečių kompanija pernai pristatė puikią SUHD televizorių seriją, kurioje naudojama naujoji technologija. Kiti atsakė irgi labai įdomiais gaminiais. Varžybos intensyvėja, ir tai suprantama, nes šie taškai – tarsi raktas nuo karalystės, kurią vadinsime aukštosios dinaminės raiškos (HDR) televizija, bei naujojo Ultra HD signalo standarto.
Bet kas gi yra tie taškai ir kodėl jie tokie svarbūs naujosios kartos ekranų kūrėjams? Nesiveliant į fizikų mėgstamas teorijas, pakanka žinoti, kad tai itin mažos dalelės. Jų diametras nuo 2 iki 10 nanometrų, kitaip tariant, visiška smulkmė, kurią gautume į gniūžtę suklijavę 50 atomų. Būtent mažumas taškams suteikia unikalių savybių.
Šviesos atspalvis, kurį spinduliuoja šios dalelės, tiesiogiai susijęs su jų dydžiu. Mažesnės spindi melsviau, stambesnės – raudoniau. Skystųjų kristalų ekranuose jų irgi yra – naudojant QD nebereikia spalvos filtrų ir galinio apšvietimo.
Jie pagal savo galimybes labai smarkiai lenkia LED technologiją, kuri išskiria platų šviesos spektrą, o tai apsunkina galimybes išgauti natūralesnes spalvas. Kita svarbi savybė – QD galimybė perteikti didesnį dinaminį kontrastą. Paprasčiau tariant, tuo pačiu metu kadre esančios tamsios sritys atrodys gerokai tamsesnės, o šviesios – daug šviesesnės, nei atkuriama dabar. Tokios kokybės vaizdas, jau nedaug kuo besiskiriantis nuo tikrovės, vadinamas Dolby Vision.
Tai bus ekranai, į kuriuos žiūrint kartais apims dvejonės: televizorius tai ar langas. Jie bus tokie šviesūs, kad žiūrėdami filmą, kuriame patekės saulė, pasijusite taip, tarsi išties ją matytumėte. Štai ką gali kvantiniai taškai.
Ir dar jie gali pašėlusiai tiksliai atkurti matricoje užfiksuotas spalvas. Panašiai kaip analoginė TV, kuri tiesiog nublanko atsiradus pirmiesiems HD raiškos monitoriams, naujoji QD technologija nublokš į praeitį tai, ką esame įpratę žiūrėti. Ateities televizija menkai skirsis nuo tikro pasaulio reginių. O tada bus galima tuos ekranus didinti, kol jie pavirs magiškomis vaizdą keičiančiomis sienomis.
Permainos neaplenks ir mažesnių ekranų. QD čia žada jei ne revoliuciją, tai bent jau smagų pobūvį, kuriuo visi liks patenkinti. O ypač tie, kurie taip dažnai naudoja savo telefonus, kad šie išsiurbia energiją dar nepasibaigus dienai.
Šviesą nešantys taškai padės pamiršti tokius vargus. Prietaisai su šia technologija naudos mažiau energijos, o vaizdo raiška bus tiesiog pribloškianti. Ar jūsų TV turinio teikėjas pasiruošęs artimiausią dešimtmetį pateikti bent iš tolo kažką panašaus į šiuos futuristinius standartus? Atsakymą, ko gero, žinote patys. Tačiau yra „Netflix“ ir daugybė kitų puikių šaltinių, o interneto sparta Lietuvoje – puiki. Todėl įsigijus gerą aparatą su gera technologija tikrai atsiras ir vaizdų, kuriuos bus verta pamatyti. Naujomis akimis.
Šį ir kitus žurnalo „Elektrolife“ straipsnius skaitykite www.elektrolife.lt.