Tačiau prisimindama Žemaitijoje prabėgusias penkias lietingas dienas, devynių savanorių komanda nepaliauja dalintis įspūdžiais apie Kulius ir jų vaikus – daug stipresnius ir atkaklesnius nei nenuspėjamo oro išdaigos.
Miestelyje, kurio pavadinimas kilęs nuo žemaitiško žodžio kūlis, reiškiančio akmenį, „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ savanoriai sutiko beveik 40 energingų ir kūrybingų mažųjų žemaičių. Visą pastarąją savaitę kartu su jais architektai, menininkai ir kiti projekte savanoriaujantys kūrybininkai statė spalvingą žaidimų zoną.
Joje – ir unikaliais, kitas galaktikas primenančiais raštais išmarginta pakyla su hamaku, ir virš jos besisupanti gamtinių medžiagų instaliacija, ir tabalai – muzikos instrumentas iš kabančių medžio lentelių.
Objektas – ir išsvajotas, ir pastatytas vaikų
Ką ir kur statys, vaikai su savanorių pagalba nusprendė tik antrosios dirbtuvių dienos vakare. Tiesa, kai kurie vaikai jau iki atvykstant projektui svajojo, ką gi pastatys miestelio viešojoje erdvėje: „Aš dvi savaites atgal jau galvojau viską“, – pasakojo aštuonmetis Agnius. „Ar apie namelį medyje, ar pavėsinę, ar dar ką nors. Atvažiuodavau čia į aikštę ir galvodavau“.
Galiausiai buvo nuspręsta statyti poilsio zoną šalia Kulių kultūros centro – vietoje, vaikų pramintoje Varlių parku. Nepaisant kasdien iš dangaus pilančio lietaus, į darbus kibo visi dirbtuvių dalyviai. „Kai grįžtu namo, jaučiuosi toks labai pavargęs. Ir visokios mintys galvoje: spėsim, nespėsim, pavyks, nepavyks...“ – atsakingai apie objekto statymą pasakojo vienas iš mažųjų architektų.
Bendram tikslui susivienijo visi
Į dirbtuves įsitraukė ir Kulių paaugliai, čia radę galimybę realizuoti savo idėjas ir lygiavertiškai bendrauti su projekto savanoriais. Keturiolikmetis Ernestas minėjo, kad prieš dirbtuvių pradžią manė, jog nieko įdomaus čia nevyks, tačiau įsitraukęs pakeitė nuomonę: „Man patinka komandinis darbas, ir kad viskas vyksta laisvai, o ne monarchijos principu.“
Į bendrą veiklą buvo suburti ir suaugę miestelio gyventojai, kurie kasdien rūpinosi beveik pusšimčiu sočių pilvų. „Pietūs mums buvo tikra šventė! Drauge su vaikais jau valgėme šiupinį, proginį sūrį ir kiunkę, t.y. tradicinius žemaitiškus ir itin gardžius patiekalus!“ – pagyrų Kulių miestelio šeimininkėms negailėjo savanorė Toma.
Miestelis praturtėjo nauja susibūrimo vieta
Priešpaskutinę dirtuvių dieną visus pradžiugino dainininko Donato Montvydo, kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriaus, apsilankymas Kuliuose. Su dainomis ir geromis emocijomis kartu praleidę vakarą, jau šeštadienį dirtuvių dalyviai pastatytą objektą pristatė visai miestelio bendruomenei. Sužavėti to, ką sukūrė vietos vaikai, miestelio suaugusieji žadėjo lankyti ir naudoti naująją erdvę.
Kuliai – dar ne paskutinė „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ stotelė šiemet. Šią vasarą bus aplankyti dar keturi miesteliai – Patilčiai (Vilkaviškio r.), Baleliai (Ukmergės r.), Salakas (Zarasų r.) ir Upytė (Panevėžio r.).
