Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Lietuva žengia istorinį žingsnį: spręsime, kokią valstybės ateitį norime kurti

Šių metų gegužės 12 d. Lietuvos gyventojai referendumo būdu sieks priimti sprendimą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo teisės tiems piliečiams, kurie po 1990 m. kovo 11 d. išvyko gyventi į ES ir NATO šalis ir norėtų įgyti tų šalių, kuriose gyvena, pilietybę. Referendumo rezultatas lems, ar bus keičiamas pamatinis valstybės įstatymas – Konstitucija. Kuo šis sprendimas svarbus kiekvienam iš mūsų ir Lietuvos valstybei?
Lietuva žengia istorinį žingsnį: spręsime, kokią valstybės ateitį norime kurti
Lietuva žengia istorinį žingsnį: spręsime, kokią valstybės ateitį norime kurti / A.Aleksandravičiaus nuotr.

Visų pirma svarbu suprasti, kad šis referendumas – istorinis žingsnis Valstybės ir Tautos gyvenime. Juo bus sprendžiama daugybės lietuvių, gyvenančių už Lietuvos ribų, ateitis – jų teisė ir galimybė išlaikyti kiek įmanoma glaudesnius politinius, ekonominius, kultūrinius ir socialinius ryšius su savo šalimi.

Kartu tai klausimas kiekvienam iš mūsų: ar mes matome save kaip piliečių bendruomenę, jungiančią visus po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius? Referendumas – tai kvietimas prisiimti pilietinę atsakomybę ir išreikšti aiškią savo poziciją dėl to, kokią norime matyti Lietuvos, kaip valstybės, tautos ir piliečių bendruomenės, ateitį.

Pilietybės išsaugojimo klausimas šiandien kaip niekad aktualus. Statistikos duomenimis, šiuo metu užsienyje gyvena daugiau kaip pusė milijono Lietuvos Respublikos piliečių, o pastaruosius keliolika metų gyventojų judėjimas iš vienos šalies į kitą tik spartėja. Mūsų Konstitucija numato, kad, norėdami priimti valstybės, kurioje gyvena, pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės jie netektų, nes, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietis.

VIDEO: #PilietybėSvarbu #AiškumasSvarbiausia - Gegužės 12 d. spręskime visi!

Referendume bus sprendžiama, ar tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pilietybę įgijo pagal kilmę, tačiau išvyko gyventi į kitas valstybes, Lietuvos pilietybę galės išsaugoti, jei nuspręstų tapti ir šalies, kurioje tuo metu gyvena, piliečiais.

„Spinter Research“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 80 procentų apklaustųjų teigė suprantantys šio klausimo svarbą valstybės ir tautos ateičiai, o 65 procentai išreiškė ketinimą dalyvauti referendume. Norint, kad pakeitimas būtų priimtas, už jį turėtų balsuoti ne mažiau kaip pusė visų piliečių, turinčių rinkimo teisę. Kadangi ši Konstitucijos dalis gali būti keičiama tik referendumo būdu, kiekvieno piliečio dalyvavimas – itin svarbus.

Daugiausiai klausimų ir abejonių viešojoje erdvėje tenka išgirsti dėl to, kad neaišku, ar pilietybę išlaikiusiesiems priklausytų atlikti ir privalomąją karo tarnybą. Taip pat kyla klausimas, kokį poveikį pilietybės išsaugojimas turėtų piliečių socialinei apsaugai. Remiantis Konstitucija, privalomąją karinę tarnybą turėtų atlikti absoliučiai visi Lietuvos Respublikos piliečiai, tarp jų – ir išsaugoję pilietybę. Socialinės išmokos, sveikatos apsauga ir mokesčiai grindžiami ne pilietybe, o gyvenamąja vieta, tad teigiamas ar neigiamas referendumo rezultatas jiems įtakos neturėtų.

Daugiau informacijos apie Pilietybės išsaugojimo referendumą ieškokite www.pilietybesvarbu.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos