Maltiečiai visoje Lietuvoje atsiliepė į šį kvietimą ir ne tik dalyvaus šiai dienai skirtose Šv. Mišiose savo miestuose, bet po jų surengs agapes, aplankys savo globojamus vargstančius žmones.
„Šis vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo“ (Ps 34, 7) Šie psalmininko žodžiai tampa ir mūsų, kai esame pašaukti susidurti su įvairiomis kančios bei marginalizacijos sąlygomis, kuriomis gyvena daugybė mūsų brolių ir seserų, paprastai apibūdinamų bendra „vargšų“ sąvoka, – kalba popiežius Pranciškus. – … niekas negali jaustis išskirtas iš Tėvo meilės, ypač pasaulyje, kuris dažnai pirmutiniu tikslu iškelia turtingumą ir skatina žmogų užsisklęsti…“
Vargo būvio neįmanoma nusakyti žodžiu, jis tampa šauksmu, perskrodžiančiu dangų ir pasiekiančiu Dievą.
Kas kita išreiškiama vargšo šauksmu, jei ne jo kančia ir vienatvė, nusivylimas ir viltis?
Galėtume paklausti: kaip yra, kad tas šauksmas pakyla iki Dievo akivaizdos, bet neįstengia pasiekti mūsų ausų ir palieka mus abejingus bei nejautrius? Tokią Pasaulinę dieną kaip ši esame pašaukti rimtai išsitirti sąžinę, kad būtų aišku, ar gebame išgirsti vargšus.
Pasak popiežiaus Pranciškaus, Dievo atsakas vargšams visada yra gelbstintis įsikišimas siekiant užgydyti sielos ir kūno žaizdas, atkurti teisingumą ir padėti iš naujo imti gyventi oriai. Dievo atsakas taip pat yra kiekvienam skirtas raginimas, kiek leidžia žmogiškosios galimybės, elgtis lygiai taip, kaip ir Jis.
Pasaulinė vargšų diena turėtų būti visos po pasaulį pasklidusios Bažnyčios nedidelis atsakas visų kategorijų ir bet kurios vietovės vargšams, kad jie negalvotų, jog šaukiasi bergždžiai. Tai tikriausiai bus tik vandens lašas skurdo dykumoje, ir vis dėlto pasitarnaus kaip dalijimosi su stokojančiaisiais ženklas, padedantis jiems pajusti veiklų brolio ir sesers artumą.
Vargšams reikia ne tarpininkų, bet tų, kurie girdi jų šauksmą, asmeninio įsitraukimo...“
Maltos ordinas jau beveik tūkstantį metų padeda vargstantiesiems. Šiuo metu maltiečių pagalba yra teikiama 120 šalių 6 kontinentuose. Vien tik kasdienių karšto maisto porcijų maltiečiai per metus išdalina daugiau kaip 5,5 milijono, nekalbant apie kitas paslaugas jiems – ligonines, hospisus, slaugos ir senelių namus, pagalbą neįgaliesiems.
Atsiliepdami į popiežiaus Pranciškaus kvietimą Lietuvos maltiečiai šį sekmadienį daugelyje miestų ne tik dalyvaus aukojamose Šv. Mišiose, tačiau po jų surengs agapes, lankys savo globotinius jų namuose su maisto lauknešėliais ir kitomis dovanomis.
Tačiau svarbiausia yra ne tik suteikti materialinę pagalbą, tačiau tiesiog aplankyti vargstančius žmones, suteikti jiems žmogišką psichologinę paramą, ištiesti pagalbos ranką, parodyti, kad jie nėra palikti likimo valiai.
„Pivašiūnų maltiečiai lapkričio 18 d. surengs ,,Maltiečių sriubos 2018“ akciją. Miestelio bažnyčioje bus aukojamos šv.Mišios už vargstančius, o jos šventoriuje vaišinsime sriuba. Po akcijos aplankysim tuos, kurie serga ir negali atvykti, turi negalią. Žodžiu, pačius mažiausius, nešančius savo gyvenimo kryžių“, – pasakoja Pivašiūnų ir Simno maltiečių vadovė Laima Žemaitienė.
„Lapkričio 16 d. 15 val. dalyvausime Šv. Mišiose, skirtose Pasaulinei Vargstančiųjų dienai paminėti, Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje, – pasakoja Kauno maltiečių vadovė Rūta Lukianskytė. – Jas aukos Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Po Šv. Mišių su keletu savo globotinių dalyvausime Kauno arkivyskupijos patalpose vyksiančioje konferencijoje ir agapėje. Lapkričio 18 d. 15 val. lankysimės Kauno nakvynės namuose.Ten vaišinsime šių namų gyventojus pietumis: „Maltiečių sriuba“, kava, arbata ir bandelėmis. Bendrai maldai pakviesime kunigą...“
„Klaipėdos maltiečiai nutarė pažymėti Vargstančiųjų diena šiek tiek kitaip, – dalinasi mintimis MOPT Prezidiumo narys Bronius Einars. – Tą dieną lankysime Klaipėdos Nakvynės namus ir dalinsime jų gyventojams rūbus. Tikime, kad mūsų akcija padės jiems randant savo kelią gyvenime..“
Kaip pažymi popiežius Pranciškus, gausybė vargšų klausia savęs, kodėl jie atsidūrė tokioje gilioje prarajoje ir kaip iš jos ištrūkti! Laukia, kad kas nors prie jų prisiartintų ir pasakytų: „Drąsos! Kelkis, jis tave šaukia“ (49 eil.).
Pasak popiežiaus Pranciškaus, deja, dažnai pasitaiko, jog girdimi balsai tik priekaištauja ir ragina tylėti bei susitaikyti su savo dalia. Balsai šiurkštūs, dažnai įkvėpti vargšų baimės, nes į juos žiūrima ne tik kaip į stokojančius, bet ir kaip į nesaugumo, nestabilumo kėlėjus bei kasdienių įpročių trikdytojus, todėl atmestinus ir laikytinus per atstumą.
Linkstame kurti atstumą tarp jų ir mūsų nepaisydami, jog šitai nutolina mus nuo Viešpaties Jėzaus, kuris jų neatstumia, bet pasišaukia juos ir paguodžia.
Šiuo atveju ypač tinkami pranašo žodžiai apie tikinčiojo gyvenseną: „Nuimti neteisėtai uždėtus pančius, atrišti jungo valkčius, pavergtiesiems duot laisvę, sulaužyt bet kokį jungą. Dalytis su alkstančiu savo duona, priglobti vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą“ (Iz 58, 6–7.)..“
