Tai parodė kas mėnesį fiksuojamas „Maxima LT“ pirkėjų indeksas (MPI), kuris spalį siekė 1,04.
„Šių metų spalį pastebimai išaugęs vartojimas rodo, kad mūsų klientai jau tikrai apsiprato su dabartine valiuta. Metų pradžioje vartojimas buvo ženkliai sumažėjęs. Viena iš priežasčių – tuomet pirkėjams dar buvo sunku įvertinti, kiek galima nupirkti už dešimt, kiek — už penkis eurus, kokių pokyčių galima tikėtis su kainomis. Nuo šių metų birželio fiksuojame vartojimo stabilizavimąsi, o pastaraisiais mėnesiais kiekinis vartojimas nuosekliai auga. Tad galima teigti, kad gyventojai prie euro jau priprato, vartoja laisviau moka planuoti išlaidas ir kur kas mažiau taupo“, — sako „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
Pasak įmonės vadovo, sugrįžta ir stambesnių brangesnių pirkinių populiarumas. Dėl naujos valiutos įvedimo prekyba stambesnėmis prekėmis buvo ženkliai (net 17 proc.) nukritusi pirmąjį šių metų ketvirtį. Dabar ji jau atsigavo ir įgauna vis didesnį pagreitį.
„Maxima“ spalio mėnesio pardavimo duomenimis, labiausiai augo aprangos, knygų, kanceliarijos prekių, taip pat vaisių bei daržovių, tabako gaminių ir įvairių sporto, laisvalaikio bei turizmo prekių, vaikiškų žaislų ir augalų pardavimai. Tradiciškai įpusėjus rudeniui pirkėjai daugiau dėmesio skyrė šiltesnei aprangai bei avalynei, ruošiantis žiemos sezonui, pirko daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Daugiausiai dėmesio praėjusį mėnesį vartotojai skyrė lojalumo akcijų ženklais pažymėtoms prekėms.
Prekybos tinklo duomenimis, lyginant su rugsėjo mėnesiu spalį vartotojai rečiau įsigijo kosmetikos bei sveikatingumo prekių. Vartojimas mažėjo ir šaldytos mėsos bei paukštienos, taip pat bakalėjos produktų skyriuose. Kitų prekybos tinklo centruose siūlomų produktų paklausa spalį išliko stabili.
Statistikos departamento duomenimis, spalį šalies gyventojai optimistiškiau vertino ir šalies ekonomines ir namų ūkio finansines perspektyvas ateinančių 12 mėnesių laikotarpiui. Pesimistiškiau – galimybes nors šiek tiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.