Slepia kenksmingas medžiagas
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vyr. specialistės Ievos Klumbytės teigimu, turėtume žinoti, kad baterijos yra pavojingos atliekos. Tas pats pasakytina ir apie didžiąsias baterijas – automobilinius akumuliatorius. Šiose atliekose gali būti švino, kadmio, gyvsidabrio. Nerūšiuojamos pavojingosios atliekos, kartu su buitinėmis atliekomis patekusios į sąvartynus, irdamos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir šitaip pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl be galo svarbu šias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto ir priduoti į tam skirtas vietas.
Išeikvotas nešk į parduotuvę ar degalinę
Išeikvotas baterijas galima palikti specialiose surinkimo talpyklose – nedidelėse dėžėse, kurios yra visose parduotuvėse, prekiaujančiose baterijomis. Tokių dėžučių rasite ir degalinėse, pašto skyriuose, mokyklose, kitose įstaigose. Naudotus akumuliatorius galima priduoti jų pardavėjams arba autoservisuose, kai seną akumuliatorių keičiate nauju.
Pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje) turi būti įrengta ne mažiau kaip viena nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vieta 800 gyventojų. Kituose miestuose, miesteliuose ir kaimuose turi būti įrengta ne mažiau kaip viena surinktuvė 1000 gyventojų, o gyvenvietėse, kuriose yra mažiau kaip 1000 gyventojų – bent viena surinkimo vieta.
Nerūšiuotos lieka beveik pusė baterijų
„Siekiame keisti gyventojų elgesio įpročius ir skatiname juos rūšiuoti ne tik popierių, plastiką ar stiklą, bet ir nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius. Pagal Eurostato 2016 metų duomenis, Lietuva surinko 52,7 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių. Palyginimui galiu pateikti 2016 metų Europos Sąjungos valstybių statistiką: Liuksemburgas – 63,4 proc., Lenkija – 39 proc., Latvija – 30 proc., Jungtinė Karalystė – 45,1 proc., Belgija – 70,7 proc., Estija – 30,6. Kaip matote, nesame atsilikėliai baterijų ir akumuliatorių rūšiavimo srityje, bet pasitempti dar reikia“, – rūšiuoti ragina Aplinkos ministerijos vyr. specialistė I. Klumbytė.
Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.
