1. „Pakuočių suvienodinimas padės atgrasyti jaunimą nuo rūkymo“. Bendrinės tabako gaminių pakuotės šalininkai teigia, kad pakuotė yra reklamos priemonė, todėl suvienodinus pakuotes jaunimas, nepilnamečiai bus atgrasomi nuo rūkymo. Tai – mitas, nes įvairių tyrimų duomenys rodo, kad pagrindinės jaunimą pradėti rūkyti skatinančios priežastys yra pirma, lengvas cigarečių prieinamumas, antra - draugų ir tėvų įtaka. Be kita ko, tabako reklama uždrausta jau seniai, o didelę dalį pakuočių ploto užima tekstiniai ir vaizdiniai sveikatos įspėjimai – sunku būtų vertinti tokią pakuotę kaip reklaminę.
Norėdami ne tik simboliškai įgelti tabako pramonei, bet ir efektyviai mažinti nepilnamečių rūkymo mastus, valdžia turėtų galvoti ne apie pakuočių vienodinimą, bet a) nelegalios prekybos mastų mažinimą, kadangi nepilnamečiams kontrabandines cigaretes įsigyti yra paprasčiau nei kitokias; b) aktyviau kontroliuoti, ar cigaretės nėra parduodamos ar perparduodamos nepilnamečiams prekybos taškuose; c) vykdyti pozityvias, į sveikatingumą orientuotas prevencines programas mokyklose; d) vykdyti tėvų švietimą apie jų rūkymo vaikų akivaizdoje žalą.
2. „Pakuočių suvienodinimas mažina rūkymo mastus“. Jei dėl pakuočių įtakos nepilnamečiams ar dar nerūkantiems vyksta diskusijos, dėl jau rūkančiųjų kalbų nekyla – pakuotės rūkymo įpročių nekeičia niekaip. Rūkantiems svarbiausia yra cigarečių kaina, skonis, prieinamumas.
3. „Pakelių suvienodinimas buvo efektyvus Australijoje“. Australija bendrinę tabako gaminių pakuotę įsivedė dar 2012 metais – ji buvo pirmoji šią priemonę įsivedusi šalis. Nors Lietuvoje šios priemonės šalininkai sako, jog rezultatai – džiuginantys, bendrieji rūkymo įpročių tyrimai rodo, kad bendrieji rūkymo mastai Australijoje ne tik nesumažėjo, bet ir sustojo. Dar daugiau, nelegali prekyba Australijoje padidėjo net 30 proc. ir dabar sudaro apie 15 proc. rinkos – kovoti su kontrabanda australams prisireikė įsteigti net papildomas institucijas.
4. „Visoje Europoje pakeliai vienodinami, todėl turėtume tą daryti ir Lietuvoje“. Jei bendrinės tabako gaminių pakuotės efektyvumas būtų buvęs nenuneigiamas, ši priemonė būtų nugulusi Europos tabako direktyvoje dar prieš penkerius metus. Taip neatsitiko – Europos Parlamentas šią priemonę atmetė kaip nepagrįstą ir neefektyvią.
Nors pakeliai jau yra suvienodinti tokiose Europos šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija, Vengrija, Slovėnija ir Prancūzija (šios šalies Sveikatos ministrė Agnes Buzyn pripažino, kad priemonė – neveiksminga), daugelis ekonomiškai stiprių ir į visuomenės sveikatą orientuotų šalių, pakelių suvienodinimo idėją atmetė arba atidėjo iki kol bus žinoma daugiau rezultatų. Tarp šių šalių - Švedija, Danija, Vokietija, Belgija, Šveicarija ir daugelis kitų. Sunku būtų kaltinti jas dėmesio visuomenės sveikatai ar kovai su rūkymu trūkumu.
5. „Lietuviai palaiko tabako pakuočių suvienodinimo idėją“. LR Sveikatos ministerijos atstovai mėgsta pabrėžti, kad 2017 m. kovo mėn. tyrimo duomenimis lietuviai pakelių suvienodinimo idėją palaiko. Gal šie rezultatai – pasenę, gal alkoholio kontrolės griežtinimas per metus turėjo pasekmę, tačiau naujausio, 2018 m. kovo mėn. vykdyto tyrimo duomenimis lietuviai ne tik nepalaiko šios idėjos, bet ir mano, kad ji didins nelegalią prekybą.
Tyrimo duomenys rodo, kad 81% lietuvių galvoja, kad pakelių suvienodinimas nesumažins rūkymo mastų; 70% visuomenės mano, kad tai paskatins nusikalstamumo ir padirbtų cigarečių mastus; beveik keturi iš penkių Lietuvos suaugusiųjų (78%) mano, kad tabako gaminių pakuočių suvienodinimas yra valstybės lėšų švaistymas. Ir, svarbiausia, 77% lietuvių mano, kad valdžia neturėtų skubėti įsivesti bendrinės tabako gaminių pakuotės, verčiau turėtų sekti tokių šalių kaip Vokietija, Švedija modeliais ir net nesvarstyti jos įsivedimo, kol nebus įrodymų, kad kitose šalyse tokia politika duoda rezultatų.
6. „Pakelių suvienodinimas niekaip nepaveiks kontrabandos mastų“. Po bendrinės tabako gaminių pakuotės įvedimo Australijoje nelegalios prekybos mastai padidėjo net 30 proc. Taip atsitiko Australijoje – saloje – skirtingai nei Lietuvoje, neturinčioje sienos su Baltarusija (joje cigarečių kainos kartais net 6-7 kartus mažesnės nei Lietuvoje, o net 84 proc. nelegalios rinkos Lietuvoje sudaro baltarusiškos kontrabandinės cigaretės).
Lietuvoje jau seniai nebegirdimos kalbos apie cigarečių padirbinėjimo fabrikėlius – būtent dėl kainų skirtumo kontrabandininkams patogiau įsivežti Baltarusijoje ar kitur jau supakuotas cigaretes nei padirbinėti jas Lietuvoje. Padirbinėti originalių, dažnai – brangiai kainuojančių pakuočių nusikaltėliams tiesiog neapsimoka.
Tikėtina, jog įvedus bendrinę tabako gaminių pakuotę bus itin palengvintas gyvenimas kontrabandininkams - tabako gaminiai kontrabanda galima įvežti į šalį „palaidus“, o cigaretės būtų perdedamos į čia pat pigiai ir didelio technologinio pasiruošimo nereikalaujančias bendrines pakuotes jau Lietuvoje, vietiniuose fabrikėliuose.
2010 metais nelegalių cigarečių rinka Lietuvoje sudarė net 47 proc. visos rinkos, tuo tarpu dabar ji tesudaro 17,7 proc. Dėl nelegalių cigarečių Lietuvos biudžetas praeitais metais prarado apie 50 milijonų eurų, o – iš akcizų, taikomų legaliems tabako gaminiams pernai buvo surinkta 276 milijonai eurų.
7. Pakelių suvienodinimui tabako pramonė priešinasi todėl, kad ji – efektyvi. Pagrindinė priežastis, kodėl tabako priemonė priešinasi šiai iniciatyvai – prekės ženklų nusavinimas, kurį sukelia bendrinė tabako gaminių pakuotė. Prekės ženklai – vertinga tabako gamintojų nuosavybė, o valstybė, šiuo atveju, uždraudžia šia nuosavybe naudotis net neturėdama argumentų, ar ši priemonė – efektyvi, taigi, neužtikrina viešojo intereso.
8. Prekybininkų pakuočių suvienodinimas nepaveiks. Nauji reguliavimai turės didelę neigiamą įtaką sklandžiam prekybininkų darbo organizavimui, o trumpa numatyta įgyvendinimo laikotarpio trukmė gali tapti ir sunkia finansine našta smulkiam ir vidutiniam verslui. Tai itin skaudžiai palies smulkiuosius prekybinininkus. a) Atsargų kontrolė taps sudėtingesnė ir brangesnė: ilgai užtruks naujų darbuotojų apmokymas apie skirtingų tabako gaminių rūšis – jų nebebus įmanoma atskirti pagal spalvą/logotipą. Taip pat yra didelė tikimybė, jog dėl to priimant prekes iš tiekėjų (jas tikrinant ir skaičiuojant) įvyks daugiau klaidų; b) Bendrinė tabako gaminių pakuotė sukels sumaištį tiek pirkėjų, tiek pardavėjų tarpe . Pirkimo-pardavimo procesas bus apsunkintas: pardavėjai užtruks daugiau laiko, kol ras pirkėjo prašomas prekes; c) Bendrinė tabako gaminių pakuotė būtų šeštas naujas reguliavimas, prie kurio tektų prisitaikyti prekybininkams per mažiau nei tris metus: 2019 m. gegužę jau turės būti įgyvendinta ES tabako gaminių atsekamumo sistema (angl. track & trace) – kalbama, jog ES vėluoja ir iki šiol nėra paruošta sistema, nors prekybininkai privalės prie jos prisitaikyti; Plonų pakelių cigarečių draudimas įsigalios nuo 2019 m. lapkričio 1 d., mažmeninės prekybos lygmenyje – nuo 2020 m. lapkričio 1 d.; 2020 m. gegužės 20 d. bus uždrausti ir iš prekybos išimti tabako gaminiai su skoniu ir kvapu; Tabako gaminių prekybos nematomu būdu įsigaliotų 2019 m. lapkričio 1 d.; taip pat būtų išplėstos nerūkymo zonos (neaišku, kada tiksliai). Turint omenyje naujų reguliavimų tokiu trumpu laikotarpiu gausą akivaizdu, jog bendrinė tabako gaminių pakutoė taps netikėtu inkaru po prekybininkų kaklu.
