Apie tai, kaip įveikti barjerą tarp mokslo ir verslo, pasakoja „Froceth“, įmonės, gaminančios pažangios terapijos vaistinius preparatus, individualiai pritaikytus kiekvienam pacientui, bendraįkūrėja ir dabartinė vadovė Agnė Vaitkevičiene.
– Papasakokite savo kelią nuo mokslo iki verslo. Kaip gimė mintis įkurti biotechnologijų įmonę?
– „Froceth“ kūrė trijų žmonių komanda: mokslininkas, verslininkas ir aš. Mano kelias taip pat prasidėjo moksle, tačiau vėliau lavinau mokslo realizavimo įgūdžius – Lietuvoje ir užsienyje mokiausi, kaip mokslinius išradimus medicinos srityje įgyvendinti praktiškai, kaip pateikti į rinką laboratorijoje kuriamus produktus.
Mūsų komanda, prieš įkurdama „Froceth“, jau kelerius metus kartu dirbo biotechnologijų srityje, tad kelias iki „Froceth“ įkūrimo atėjo labai natūraliai. Norėjosi įgyvendinti sukurtas technologijas čia, Lietuvoje, ir tam nesutrukdė nei biurokratiniai, nei finansiniai barjerai.
– Nėra abejonės – tam, kad kurtumėte verslą, žinių, kurias gavote siekdama mokslo, nepakako. Kur mokėtės mokslo realizavimo įgūdžių? Kokios dar žinios reikalingos, steigiant biotechnologijų sektoriaus įmonę?
– Vadovavimo mokiausi dalyvaudama įvairiose programose, seminaruose. Viena iš jų, skirta vadovams – „DoorTraining“. Šių kursų metu mokiausi lyderystės, komandos formavimo, pokyčių valdymo ir kitų vadovams reikalingų savybių ugdymo. Labai daug suteikė mentorystė ir patirties perdavimas, kurį man teikė įmonės bendrasavininkas – ilgametis telekomunikacijų srities verslininkas. Žinoma, nesustojau ir toliau siekiu žinių derybų ir finansinio įmonės valdymo srityje.
Daugelio dalykų teko mokytis čia ir dabar. Įmonės veiklos vystymo tempas nuo pat pradžių buvo itin aktyvus, tad teko naudoti savo asmeninę patirtį ir charakterio savybes. Padėjo ir tai, kad studijų metais vadovavau muzikiniam teatrui, kurį sudarė apie 70 žmonių komanda! Visgi specifiniame versle įgūdžių ir žinių reikia turėti labai daug ir įvairių, todėl būriau komandą, kuri papildytų spragas – tai pasiteisino. Šiandien besikuriančius startuolius taip pat raginus samdyti skirtingų įgūdžių turinčius specialistus.
– Spėju, kad tokio pobūdžio įmonę kurti rizikinga – ji tokia pirmoji Lietuvoje. Kaip įsitikinti, kad verslas pavyks? Ar apskritai įmanoma tai nuspėti?
– Nuosavo verslo kūrimas visada yra rizika – nesvarbu, kokioje srityje veiks tavo įmonė. Riziką geriausiai mažina žinios, rinkos analizė, prognozės, planai, idėjos įgyvendinimo vertinimas bei finansinis aspektas – su kokia mažiausia investicija galiu gauti didžiausią finansinę grąžą. Įvertinus šiuos aspektus, jau galima susidaryti aiškesnį vaizdą, kokio dydžio yra rizika pradėti savo verslą ir kaip jį sėkmingai vystyti.
– Kokios mokslininkų – potencialių kolegų reakcijos į kvietimą bendradarbiauti? Ar mokslininkai Lietuvoje atvirai priima idėją būti verslo dalimi?
– Turbūt viskas priklauso nuo idėjos – gera ji visada pritraukia žmones. Kviečiant bendradarbiauti dažniausiai sulaukiame palaikymo ir pagalbos. Visgi skepticizmo ir negatyvumo Lietuvoje daug. Norėtųsi, kad žmonės nevaržytų mokslo judėjimo į priekį dėl pasenusių principų, išankstinių nusistatymų ar blogos nuotaikos.
– Kai kurie baiminasi, kad mokslo kelias sunkus ne tik akademine, bet ir finansine prasme. Kaip paskatinti jaunus žmones imtis tokios iniciatyvos ir mokslą paversti dalyku, nešančiu pelną?
– Yra nemažai galimybių palengvinti tą kelią, mokslą verčiant pelnu. Lietuvoje jos dar tik kuriamos, tačiau man atrodo, kad, turint stiprią iniciatyvą ir gerą idėją, bereikia tik žinių apie tai, kaip ją įgyvendinti sėkmingai. Šiuo metu ir Lietuvoje yra nemažai seminarų, programų, sėkmės istorijų, iš kurių galime mokytis.
Visgi manau, kad idėją turintiems žmonėms šiandien dar labai trūksta mentorių, su kuriais galėtų nuolat pasitarti. Dėl to Lietuvoje kuriame iniciatyvą – individualią nemokamą mentorystę gyvybės mokslų srityje, kuri padės atsakyti į klausimus, kaip kurti savo verslą, pasitikrinti idėją, suburti komandą, pažinti galimybes ir pavojus, ir svarbiausia – išsklaidyti nežinomybes ir įkvėpti nebijoti. Norisi dalintis savo patirtimi, suburti patyrusius ir geranoriškai nusiteikusius žmones ir padėti jauniems žmonėms įgyvendinti jų mokslines svajones.
Daugiau apie Agnės Vaitkevičienės patirtį, kuriamą tarp mokslo ir verslo, galite išgirsti jau ketvirtadienį (lapkričio 22 dieną) diskusijoje „Mokslas ir verslas – (ne)suderinama?“
Diskusijoje, kurią organizuoja Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Gyvybės mokslų centre, bus kalbama apie mokslo finansavimą Lietuvoje, mūsų šalies biostartuolius bei tai, kaip panaudoti moksle sukauptas žinias komerciniams tikslams.
Renginys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (Saulėtekio al. 7), 19 valandą; daugiau informacijos galite rasti socialiniame tinkle Facebook. Diskusija - tarptautinės gyvybės mokslų konferencijos The COINS 2019 pristatomasis renginys.
