Tarpasmeniniuose santykiuose taikos sąlygomis realaus pagrindo agresijai nelabai yra. Agresija kyla, kai individas pasąmoningame lygmenyje linkęs situaciją traktuoti kaip grėsmingą sau ir aktyviai ginasi. Taigi, agresija yra silpnumo išraiška. Giluminės to priežastys slepiasi vaikystėje: auklėjimo specifikoje (pvz., kad vaikas visuomet turi duoti atkirtį, nugalėti kitus, būti stipriausiu, geresniu už kitus); aplinkoje kurioje augo; nepasitikėjime savimi ir kitais. Taigi, agresyvus žmogus jaučia grėsmę (kur jos nebūtinai ir yra) sau ir aktyviai arba proaktyviai ginasi puldamas kitus.
Ne visus poreikius įmanoma patenkinti ir dėl to tenka nusivilti. Žmogui, kuriam agresija yra tapusi charakterio dalimi, yra daugybė nepatenkintų lūkesčių ir neišspręstų vidinių bei išorinių problemų. Reiškia, agresijos akto metu žmogui iš mūsų reikia pagalbos, supratimo, elementaraus gailesčio, o ne atkirčio, kuris dar labiau didintų agresiją. Juk turbūt niekada nematėte pikto ir patenkinto žmogaus? Taigi, vietoje kovos arba pabėgimo (pasijaučiant auka) reikėtų pademonstruoti supratimą ir kito agresijos neprisiimti asmeniškai – jo pyktis yra tik beviltiškas pagalbos šauksmas.
Ką daryti, kai pats dažnai jautiesi piktas ir nesusivaldai? Reikėtų paanalizuoti, kuo šiame gyvenime esu nepatenkintas, ko man trūksta. Gal yra neišspręsti vidiniai konfliktai, nesiryžtame ką nors keisti, nors dabartinė situacija jau senai netenkina. Sunku įsivaizduoti savo darbu ir gyvenimu patenkintą, bet į agresiją linkusį žmogų. O gal kažkas kažkada mane užpuolė ir aš dabar už tai keršiju kitiems? Tam jau reiktų pasikapstyti savyje ir čia puikiai galėtų padėti psichologas ar geras koučingo specialistas.
Situatyviam agresijos gesinimui rekomenduojama taikyti asertyvų elgesį (M.Smith). Išsakome, kaip kito žmogaus elgesys veikia mano emocijas ir deklaruojame savo norus. „kai tu paprašei palaukti 5 minutes, o aš pralaukiau pusvalandį, aš supykau ir norėčiau, kad, jei tau tektų vėluoti, tu man paskambintum .“ Toks atsakymas, verbalizuojant emocijas, mažina pyktį ir neskatina agresijos, nes nėra kito žmogaus tiesioginio kaltinimo – juk aš kalbu apie save.
Apie konkretesnius agresijos neutralizavimo metodus kalbėsiu Seminare-diskusijoje „Karas ir taika kalboje“, įvyksiančioje 2018 m. gegužės 31 d. 9 val. Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Plačiau apie renginį sužinoti bei registruotis: https://www.facebook.com/events/195206384617521).
Juris Belte yra socialinis psichologas.
