„Tai, kad absoliuti dauguma konferencijoje dalyvavusių verslininkų ir vadovų yra savo artimoje aplinkoje diskutavę apie karo riziką, rodo, kad tai nėra trivialus ar neaktualus klausimas. Manau, kad niekas negali tiksliai pasakyti, kokia yra rizika, susijusi su Rusijos planais ir jos užsienio politika Vakarų valstybių atžvilgiu“, – pranešime cituojamas N.Mačiulis.
Iškalbingiausias skaičius, pasak N. Mačiulio yra tai, kad krašto apsaugos finansavimui Lietuva skiria dvigubai mažiau lėšų nei yra įsipareigojusi NATO.
Tiesa, ekonomistas pabrėžė, kad gyvendamas valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos ir NATO narė, jaučiasi labai saugiai. Tačiau, net ir darant prielaidą, kad išorinis pavojus Lietuvai nėra padidėjęs, tai nereiškia, kad iki šiol krašto apsaugai buvo skiriama pakankamai dėmesio. Iškalbingiausias skaičius, pasak N. Mačiulio yra tai, kad krašto apsaugos finansavimui Lietuva skiria dvigubai mažiau lėšų nei yra įsipareigojusi NATO.
Net jei verslininkai negalvoja, kad rizika susijusi su galimais Rusijos veiksmais yra labai maža, tai nereiškia jog nėra poveikio jų veiklai. Dalį įmonių tiesiogiai gali paveikti valstybės politika – pavyzdžiui, keičiant prioritetines valstybės lėšų panaudojimo sritis, arba nusprendžiant į karinę tarnybą kviesti šauktinius. Dar didesnė įtaka yra netiesioginė, susijusi su neigiamais gyventojų lūkesčiais.
Natūralu, kad baimė ir neapibrėžtumas verčia gyventojus didinti taupymo normą – didesnę pajamų dalį skirti ne vartojimui, o santaupoms. Jau metų pradžioje matėme šią tendenciją – mažmeninės prekybos augimas labai sulėtėjo, aktyvumas būsto rinkoje taip pat buvo gana vangus.
Poveikis Lietuvos ekonomikai bus didelis
Nedarbas ir toliau mažės net nesukuriant naujų darbo vietų, nes iš Lietuvos tiesiog traukiasi darbo jėga.
N.Mačiulis pabrėžė, kad Lietuvai paskolinta apie 10 mlrd. už 0 proc palūkanų. Lietuva nėra nei Ukraina, nei Izraelis. Nepaisant to, kad palūkanų normos signalizuoja pasitikėjimą Lietuva, mes matysime recesiją. Yra įvairių prognozių, reali recesija gali būti didesnė nei 2010 metais. Poveikis Lietuvos ekonomikai, žinoma, bus. Visa dalis augimo bus su namų ūkio vartojimu.
Vidaus rinka yra geros būklės, nedarbas mažėja, atvirkščiai, atlyginimų augimo tendencijos ir toliau didės. Nedarbas ir toliau mažės net nesukuriant naujų darbo vietų, nes iš Lietuvos tiesiog traukiasi darbo jėga.
Naftos kaina pasiekė dugną
Ekonomistas kalbėjo ir apie naftos kainų svyravimą. Pasak jo, didelių svyravimų dar bus, bet naftos kaina jau pasiekė dugną. Didžiulę įtampą kelia yra tai, kiek išgaunamos naftos yra rezervuose. Rezervai yra beveik visi išnaudoti, klausimas, ar greičiau pradės mažėti pasiūla, ar greičiau užsipildys rezervai? Šiemet infliacija bus arti nulio. Didėja perkamoji galia. Tiesioginis sutaupymas – maždaug vienas proc. vartojimo išlaidų. Vartotojai didesnę dalį pajamų skirs santaupoms. Kažin, ar galima tikėtis spartesnio vartojimo 2016 metais. Vartotojai didesnę dalį pajamų skirs santaupoms.
