- „Neste“ 1948 m. buvo įkurta kaip įprasta naftos įmonė, tačiau šiandien esate žinomi kaip tvarių sprendimų lyderiai. Esate didžiausi tvarių aviacinių degalų bei dyzelino iš atsinaujinančių šaltinių gamintojai pasaulyje, kasmet tvariausių pasaulio įmonių reitinguose atsiduriate tarp lyderių. Į kokius sprendimus esate susitelkę dabar ir ko iš „Neste“ galime tikėtis ateityje?
- Siūlome tvaresnius sprendimus žemės ir oro transportui. Daugiau nei 600 mūsų degalinių visame pasaulyje, įskaitant 25 degalines Baltijos šalyse, klientams siūlome iš atsinaujinančių žaliavų pagamintą dyzeliną „Neste MY Renewable Diesel“, kuris sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas vidutiniškai 90%. Kalbant apie lėktuvus, jeigu pastaruoju metu kur nors skridote su tokiomis avialinijomis kaip „AirBaltic“, „Finnair“ ar „Lufthansa“, didelė tikimybė, jog lėktuvas naudojo mūsų tvarius aviacinius degalus – mūsų partnerėmis tampa vis daugiau oro linijų. Tačiau neapsiribojame tik degalais – žvelgiame plačiau ir padedame plastiko pramonei būti tvaresnei, gamindami specialią medžiagą, sukurtą iš atsinaujinančių ir perdirbtų žaliavų. Naudojant šią medžiagą, iš gamybos eliminuojama iškastinė nafta, tačiau sukuriamas tokios pačios kokybės produktas.
Mūsų sprendimai pernai padėjo sumažinti ŠESD emisijas iki 10,9 mln. tonų. Tai – gana didelis skaičius: galima sakyti, jog naudojant mūsų produktus, buvo sumažinta daugiau nei 4 milijonų lengvųjų automobilių išmetamos taršos kiekis.
Kalbant apie gamybos pajėgumus, gamyklose Suomijoje, Roterdame ir Singapūre per metus galime pagaminti 3,2 mln. tonų produktų iš atsinaujinančių žaliavų. 2023 m. planavome šį kiekį padidinti iki 4,5 mln. tonų, tačiau visai neseniai galutinai susitarėme su JAV kompanija „Marathon Petroleum“ dėl bendros įmonės, kas kitąmet leis tvarios produkcijos gamybos pajėgumus padidinti iki 5,5 mln. tonų.
- Kas yra dyzelinas iš atsinaujinančių žaliavų ir kuo jis skiriasi nuo biodyzelino?
- Dyzelinas iš atsinaujinančių žaliavų, techniškai žinomas kaip HVO 100, dažnai painiojamas su biodyzelinu. Pastarasis – taip pat naudingas aplinkai, tačiau yra visai kas kita. Dyzelinas iš atsinaujinančių žaliavų yra cheminė iškastinio dyzelino kopija, kurią galite naudoti bet kuriame dyzeliniame variklyje: nuo lengvųjų automobilių iki žemės ūkio technikos. Lyginant su įprastu dyzelinu, jis daug švaresnis, bekvapis, kas yra svarbu, nes kvapai yra kancerogeniški. Ir svarbiausias šio produkto privalumas – mažesnis kiekis ŠESD emisijų. Skirtingai nei biodyzelino, galite naudoti norimą dyzelino iš atsinaujinančių šaltinių kiekį: ir dešimties, ir šimto procentų mišinį. Tuo metu biodyzelino mišinio galima naudoti iki 7%, nebent turite specialų variklį, kuris gali dirbti su didesniu priemaišų kiekiu.
- Iš ko gaminamas dyzelinas iš atsinaujinančių šaltinių?
- Iš įvairių atliekų ar likučių, pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus, gyvulinių riebalų, žuvų pramonės atliekų ir pan. Šiuo metu tokios atliekos sudaro 92% mūsų žaliavų. Žaliavos yra perdirbamos tvariai, o kontrolės mechanizmai nustato, kokios yra emisijų sumažinimo vertės.
Taip pat labai svarbu suprasti, kaip tokie degalai veikia. Jeigu naudojame įprastus degalus, tai išgauname naftą iš žemės, gaminame dyzeliną ar benziną, deginame jį automobilio variklyje ir į atmosferą išskiriame CO2. Tačiau vietoje įprastų degalų naudodami kurą iš atsinaujinančių šaltinių, CO2 cirkuliuojame: degalų gamybai naudojamos organinės medžiagos, kurios per savo gyvavimo ciklą sugėrė CO2, tuomet tą kurą deginame ir tą anglies dvideginį išleidžiame atgal. Panašiai kaip medžiai, kurie per savo gyvenimą CO2 sugeria, o nulūžę ant žemės ir pradėję pūti, išskiria jį atgal į atmosferą. Taigi, svarbiausias principas, galiojantis visų rūšių degalams iš atsinaujinančių šaltinių, yra tai, jog į atmosferą neišleidžiame naujo CO2, o cirkuliuojame jau egzistuojantį.
- Ar rinkoje auga tvaresnių degalų pasiūla?
- „Greenea Horizon“ pernai paskelbė labai įdomią ataskaitą apie viešai prieinamus projektus ir investicijas į tvarius degalus. Šiuo metu iš viso pagaminama apie 8 mln. tonų HVO, tačiau prognozuojama, kad iki 2025 m. gamyba pasieks 30 mln. tonų, ir tai tikrai padidins tvarių degalų prieinamumą. Džiugina ir tai, kad didžiosios naftos kompanijos, tokios kaip „Shell“, „BP“, „Total“ ir kitos, supranta, kad joms reikia keisti verslo kryptį, todėl jos dabar pradeda daryti tai, ką mes darėme prieš 15–20 metų.
- Pastaruoju metu daug dėmesio visame pasaulyje skiriama elektromobiliams ir jų infrastruktūrai. Kokį vaidmenį degalai iš atsinaujinančių šaltinių užima šiame kontekste?
- Šiandien visame pasaulyje sunaudojama daugiau nei 4500 mln. tonų iškastinės naftos per metus. Didžioji dalis šios naftos, per 2600 mln. tonų, sunaudojama transportui. 2020 m. pasaulyje buvo apie 10 mln. elektrinių transporto priemonių. Šis kiekis leido sutaupyti 6 mln. tonų naftos. Tuo tarpu naudojant tvarius degalus, 2020 m. buvo sutaupyta 98 mln. tonų naftos. Nors rezultatai – puikūs, tačiau dar yra kur pasistengti. Jei pažvelgsime į Tarptautinės energetikos agentūros (International Energy Agency) prognozę, kad 2040 m. elektromobilių skaičius išaugs iki maždaug 600 mln., šis kiekis pakeis 360 mln. tonų naftos per metus. Tačiau atsižvelgdami į atliekų potencialą skirtinguose sektoriuose, skaičiuojame, jog degalai iš atsinaujinančių šaltinių gali pakeisti apie 1071 mln. tonų naftos per metus.
Deja, bet dažnai tokio tipo sprendimai naujose klimato strategijose yra atmetami, teigiant, jog atliekų kiekis – pernelyg mažas, negalima jo auginti. Tačiau McKinsey ir Energetikos agentūros duomenys apie atliekų kiekius atskleidžia įvairesnių sprendimų potencialą. Mums reikės ir elektromobilių, ir degalų iš atsinaujinančių šaltinių, kad pakeistume visą šiandien transporto naudojamą iškastinę naftą. Pagrindinė žinutė ta, jog vienas sprendimas visko neišspręs. Turime suprasti, kad prireiks visų šių sprendimų, jei norime pasiekti klimato tikslų.
- Tačiau žmones rinktis tvaresnius sprendimus dažnai stabdo aukštesnė kaina.
- Lyginant litro tvaraus dyzelino kainą su įprastu, ji gali būti brangesnė nuo 5 iki 40 centų, priklausomai nuo šalies, taikomų mokesčių ir pan. Tai brangesnis produktas, bet taip pat turėtumėte palyginti jį su dekarbonizavimo kaina, palyginti su kitais sprendimais.
- Ar ateityje planuojate rinkai pasiūlyti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą benziną?
- Pernai Švedijoje atlikome benzino iš atsinaujinančių šaltinių testus. Šioje stadijoje, deja, neturime planų šio produkto plėtojimui.
