– Prisidedate prie daugybės pilietinių bei socialinių akcijų. Ne kartą viešai esate sakiusi, jog tik nuo mūsų pačių priklauso, kokioje valstybėje, kokios aplinkos apsupti mes gyvensime. Ką Jums pačiai reiškia sąvoka „atsakingas vartojimas“?
– Žodžių junginys „atsakingai vartoti“ savyje talpina labai daug turinio. Gilaus, prasmingo, jokiu būdu ne paviršutiniško. Aš mokausi vartoti atsakingai, vartoti mažiau.
Perdėm vartotojiška mūsų visuomenė tapo palyginti neseniai, praėjusio amžiaus viduryje. Anksčiau žmogus buvo kitoks, vertino visai kitus dalykus. Antrojo pasaulinio karo metu, taip pat pokario laikotarpiu ypač daug juodų darbų padarė propaganda. Verslininkai gana greitai suprato, kuo ji ypatinga. Apeliuodami į žmonių jausmus, ne į protą, jie visuomenę labai greitai įtikino, kokius daiktus turime pirkti ir turėti, jei norime būti laimingi, gražūs, populiarūs ir pan.
Žmonėmis labai lengva manipuliuoti. Kai kurie gamintojai tai suprato ir pasinaudojo – sukūrė daugybę mitų, „legendų“, jog vienas ar kitas daiktas yra labai reikalingas ar madingas, tiesiog įkalė žmogui į galvą, kad be to pirkinio jis bus nevykęs, nevisavertis. Ir štai rezultatas: gana dažnai mes perkame ne tai, ko mums patiems išties reikia, o tai, ką kažkas nori, kad pirktume. Renkamės drabužį, batus, skalbyklę, viryklę, telefoną, automobilį, net maistą, neretai atidžiai net neanalizuodami daikto patvarumo, sudėties, tačiau paveikti reklamos, fakto, kad tai turi ar vartoja kažkas kitas, galbūt žinomas žmogus. Nebe daiktai tarnauja žmogui, o žmogus daiktams. Juk viskas turėtų būti atvirkščiai.
– Ar įmanoma atsispirti pagundai pirkti ir vartoti? Juk reklamos veikiami esame pačiais įvairiausiais būdais: per televiziją, radiją, internetą, socialinius tinklus, neretai net tiesiogiai?
– Vienas dalykas, kas išties turi perspektyvą – tai mūsų vaikai, mūsų jaunoji karta. Draudimais, reguliavimais, viešais baksnojimais pirštu, kad taip negerai, negražu, nieko nepasieksime. Tik atsakingas ugdymas gali duoti vaisių. Privalome vaikus mokyti atsirinkti, kas yra gerai, o kas – nelabai. Privalome juos išmokyti suprasti, ko jiems iš tiesų reikia, o kada jais tiesiog manipuliuojama. Juk ne daiktai mums suteikia išskirtinumo, ne jie mums prideda laimės.
Žinoma, sąmonė nepasikeis per vieną dieną, tam reikia laiko. Dirbdami ir stengdamiesi šiandien, galbūt galėsime džiaugtis kitaip mąstančiais anūkais, proanūkiais.
Žinoma, sąmonė nepasikeis per vieną dieną, tam reikia laiko. Dirbdami ir stengdamiesi šiandien, galbūt galėsime džiaugtis kitaip mąstančiais anūkais, proanūkiais. Šis ugdymo procesas nėra lengvas, jis reikalauja labai daug jėgų ir kantrybės. Tačiau jis būtinas.
Kai aš prieš daugelį metų prisidėjau prie „Išsipildymo akcijos“, jau tada galvojau, kad šiame projekte dirbu ne šiaip sau, ne dėl savo populiarumo ar televizijos reitingų. Turėjau tikslą, kad šis projektas taptų tęstinis ir kad mes visi rūpintumėmės vaikų namuose augančiais ar likimo nuskriaustais mažyliais. Juk tai – mūsų visų reikalas. Ne valstybės, ne pavienių žmonių rūpestis, o mūsų visų. Esu įsitikinusi, jog lygiai taip pat visiems turėtų rūpėti ir švari gamta, kokybiškas maistas, gražios, pozityvios mintys. Nes tik tuomet galima kažko pasiekti, ką nors sukurti.
– Jei jau prakalbome apie kūrybą, menas – viena iš tų sričių, kur daugelis senų daiktų gali tapti naujais. Pritariate tam?
– Žinoma. Daugelis žmonių lengva ranka gali išmesti, atsisakyti to, kas jam negražu, atsibodo. Aš, prieš atsikratydama daikto, labai gerai pagalvoju. O kodėl aš jį apskritai turėčiau išmesti? Galbūt jis dar gali būti kur nors panaudotas, atnaujintas.
Daiktai tikrai gali puikiai „gyventi“ kelis gyvenimus. Tik reikia norėti suteikti jiems antrą šansą. Pačiam nebereikia palto, spintos, televizoriaus, vaikai išaugo rūbus, batus, žaislus? Galbūt kažkam šių daiktų trūksta? Galbūt žmogus neišgali nusipirkti naujų? Padovanokime, atiduokime, galų gale parduokime už simbolinį mokestį. Dalindamiesi su kitais, sulauksime neįtikėtinos grąžos. Restauruokime daiktus, perdarykime juos. Pavyzdžiui, sukurti originalų, gražų interjerą, tikrai nereikia daugybės pinigų. Pakanka tik sumanymo. Štai viena draugė kaip tik šiuo metu įrenginėja savo būstą. Ji tikrai neturi lėšų prabangiems daiktams. Tačiau turi puikią vaizduotę. Draugė nusipirko pigių krovininių padėklų. Iš jų pasidarė puikių baldų, kokių neaptiksi jokiame baldų salone. Esu įsitikinusi, kad daugybė gerų idėjų apskritai nieko nekainuoja arba kainuoja labai nedaug. Štai, tarkime, šviestuvais gali tapti įdomesni stikliniai buteliai. Apskritai stiklinė tara yra kur kas geresnė nei plastikinė.
– Vadinasi, apsipirkdama produktų į plastikinius maišelius nededate?
– Tikrai taip. Draugė man iš Amerikos parvežė puikų, nepaprastai tvirtą medžiaginį pirkinių maišą. Jis puikiai skalbiasi. Į parduotuvę einu tik su juo.
Man plastikas nepatinka. Mieliau renkuosi popierių, stiklą. Plastikas nesuyra šimtus metų. Plastikinių atliekų šiandien gausu net ten, kur nė neįsivaizduotumėme, jog gali būti. Mano draugas Vytas nepaprastai daug keliauja. Kai jis jachta plaukė aplink pasaulį, siuntė man nuotraukų ir pasakojo, kaip yra baisu, kai priplauki negyvenamą salą ir supranti, kad ši negyvenama tik žmonių... tačiau žmogaus šiukšlės ją vis tiek pasiekia. Ištisi gamtos plotai šiandien yra užversti šiukšlėmis. Beje, jei jau prakalbome apie šiukšles vandenyje, pamenu vieną baisiausių savo plaukimų baidarėmis. Tąkart su draugų kompanija plaukėme viena gražiausių šalies upių – Vilnele. Tačiau jos grožio aš tada nemačiau. Pastarąjį užstojo kalnai šiukšlių. Jie riogsojo pakrantėse, upės dugne.
Aišku, vien mūsų kalbos neišgelbės gamtos, pasaulio. Tačiau lengviausia yra apskritai nieko nedaryti. Mielai prisijungiau prie aplinkosauginio projekto„Darnūs namai“. Ir jei mano mintys ar žodžiai nors vieną privers susimąstyti ir pradėti gyventi kitaip – tai jau bus gerai.
Stengtis atsakingai vartoti privalome ne pavieniui, o visi kartu. Kiek įmanoma prisidėti turi ir pati valstybė, atsakingos valdžios institucijos. Net jei ir žinome, kad padarysime nedaug ar ne iš karto viską, vis tiek privalome daryti. Juk kas gi kitas, jei ne mes patys pakeisime pasaulį.
Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.
