Šiuo metu UAB „Vilniaus vandenys“ sudarinėjamos sutartys su gyventojais yra galimai neteisėtos, nes nei nuosavybės teise, nei kitaip „Vilniaus vandenys“ tų tinklų nevaldo.
UAB „Vilniaus vandenys“ civilinėje byloje, kurioje yra atsakovas, Vilniaus apylinkės teismui pateikė raštą, kad, bendrovės duomenimis, visus dabar jau bankrutavusio infrastruktūros vystytojo UAB „Gabijos investicijos“ turėtus inžinerinius tinklus nuosavybės teise įgijo Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau pastaroji pažymi, kad dvišalis inžinerinių tinklų priėmimo-perdavimo aktas tarp BUAB „Gabijos investicijos“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasirašytas nebuvo, tinklų statyba nebuvo užbaigta, BUAB „Gabijos investicijos“ perdavė visą turimą dokumentaciją, reikalingą tinklų statybai užbaigti ir įregistruoti tinklus savivaldybės vardu.
Taikos sutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutarė, kad inžineriniai tinklai jai bus perduodami neužbaigus jų statybos, ir įsipareigoja statybas baigti savo jėgomis ir lėšomis.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo pasirašiusi teismo patvirtintą Taikos sutartį su BUAB „Gabijos investicijos“ ir Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Taikos sutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutarė, kad inžineriniai tinklai jai bus perduodami neužbaigus jų statybos, ir įsipareigoja statybas baigti savo jėgomis ir lėšomis. Tačiau toks susitarimas prieštarauja 2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimui, kuriame taryba nurodo, kad perduodami tinklai turi būti pripažinti tinkamais naudoti ir priklausyti nuosavybės teise perleidėjui (šiuo atveju BUAB „Gabijos investicijos“).
Tokia situacija susiklostė dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. išleido įsakymus, kurie apribojo žemės sklypų savininkų teises į jų nuosavybę ir sudarė sąlygas BUAB „Gabijos investicijos“ atlikti jiems nepriklausančio sklypo užvaldymą, statant inžinerinius statinius. Tai sudarė sąlygas BUAB „Gabijos investicijos“ suvaržyti teisę savininkams laisvai naudotis savo sklypu bei apribojo jų ūkinę veiklą tame sklype ir galimybę gauti iš jos naudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, kad BUAB „Gabijos investicijos“ naudojo sklypo dalį be teisinio pagrindo, neturėdama savininkų sutikimo, nesudariusi nuomos, panaudos ar kitokios sutarties.
Verslininkas Jonas Užusienis, kurio sklype vyko nelegalios statybos, teigia, kad valdžios įstaigos, pagal Konstituciją turėdamos pareigą ginti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, pačios priiminėjo teisės aktams prieštaraujančius sprendimus.
„Jos veikė kartu su pažeidėjais. O aš patyriau didelius materialinius ir moralinius nuostolius dėl beveik dešimtmetį suvaržytos teisės tinkamai naudotis sklypu bei suvaržytos ūkinės veiklos laisvės“, – tikina J.Užusienis.
BUAB „Gabijos investicijos“ statybos darbus atliko pažeisdamos ne tik nuosavybės teises, bet ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo pritaikytus draudimus, už kurių pažeidimą teismas skyrė baudą.
„Registrų centro“ duomenimis, skaičiuojama, kad už parduotus BUAB „Gabijos investicijos“ butus buvo sumokėta daugiau nei 63 mln. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pažeidžiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. sprendimą, prisiėmė atsakomybę už BUAB „Gabijos investicijos“ vykdytas savavališkas ir neteisėtas statybas.
Nebūdama savavališkų statybų vystytoja, Vilniaus miesto savivaldybė privalės į valstybės biudžetą sumokėti privalomas įmokas už savavališkos statybos įteisinimą. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija prisiėmė atsakomybę, jog už pažeidėjus sumokės Vilniaus miesto gyventojai.
Byla dėl valdymo pažeidimo pašalinimo ir sklypo atstatymo į pradinę padėtį nagrinėjama Apeliacinės instancijos teisme, nutartis numatoma balandžio mėnesį. Bylos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nagrinėjimas sustabdytas Pirmosios instancijos teisme. Bylos dėl statybas leidžiančių dokumentų panaikinimo, dėl statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo sklypo ribos, pašalinimo, dėl uždraudimo naudotis savavališkai pastatytais tinklais nagrinėjamos Pirmosios instancijos teisme.
