V. Matijošaitis yra šeštos kartos kaunietis. „Kaune šaknis įleidome labai giliai ir ilgam. Čia gyvena jau šešta mūsų giminės karta. Čia viskas sava ir pažįstama. Neviliojo mūsų nei gyvenimas sostinėje, nei užsienyje“ – tikino Visvaldas Matijošaitis.
Verslumą ir visuomeniškumą tikriausiai paveldėjau iš savo senelės
Vičiūnuose maždaug prieš 200 metų įsikūrė V. Matijošaičio proseneliai. Dabar čia gyvena visuomenininko vaikai ir anūkai. V. Matijošaitis tikina, kad tuomet, kai čia apsistojo jo protėviai, Kaune gyveno kelios giminės. Nors ir neišliko žinių, kuo vertėsi verslininko proproseneliai, tačiau jis neabejoja, kad jie buvo žemdirbiai. O štai apie savo senelius vyras gali papasakoti gerokai daugiau.
„Verslumą ir visuomeniškumą tikriausiai paveldėjau iš savo senelės – mamos motinos. Ji buvo labdaringa ir dosni. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune turėjo nuosavą barą, senelis yra gavęs Vyčio kryžių, nes buvo Lietuvos savanoriu“- sakė vičiūniškis.
V. Matijošaitis darbo nesikratė nuo pat jaunystės. V. Matijošaitis prisimena, kad pirmas jo darbas - gerai išgręžti valymo šluostę, vėliau kas antrą savaitę plauti grindis, mat, vieną savaitę grindis plaudavo sesė. „Gerai pamenu, kaip mama patikrindavo ar nepamiršau išplauti ir atokiausių kampelių“ – sakė Matijošaitis.
Visvaldas Matijošaitis pradėjo mokytis Panemunės 13-toje vidurinėje mokykloje, kurioje baigė keturias klases. Dėl noro mokintis sustiprintai chemiją, iš Panemunės perėjo mokytis į Šančių 7-ąją vidurinę mokyklą, kurią pabaigė 1975 metais. "Norėjau gilinti žinias chemijoje, tačiau Šančių mokykla neleido atsipalaiduoti ir fizikoje, bei matematikoje",- teigia pašnekovas.
V. Matijošaitis prisimena, kad pirmąjį atlyginimą jis gavo už darbą atostogų metu, kai buvo baigęs 10 klasę. Vaikinas labai norėjo nusipirkti motociklą, todėl betonavo požeminės perėjos Taikos ir Savanorių prospektų sankryžoje sienas. Vasaros pabaigoje, kai jau pinigų turėjo pakankamai, mama, lietuvių kalbos mokytoja, uždraudė pirkti išsvajotą motociklą. Ji gan griežtai pasakė „Parveši kiemą motociklą, aš iškart jį sudaužysiu kirviu“. Mamos žodis buvo šventas.
Mama viena augino tris vaikus, todėl, pradėjus studijuoti tuomečiame inžinieriniame statybos institute, teko dar labiau pasukti galvą, kaip uždirbti pinigų
„Mama viena augino tris vaikus, todėl, pradėjus studijuoti tuomečiame inžinieriniame statybos institute, teko dar labiau pasukti galvą, kaip uždirbti pinigų“ – pasakojo V. Matijošaitis. Tėtis buvo šaltkalvis, tačiau anksti paliko šeimą. Šeimoje gyveno ir močiutė, kuria taip pat reikėjo rūpintis.
Studentui įsidarbinti kiemsargiu - rytais Visvaldas imdavo į rankas šluotą ir tvarkydavo šalia instituto esančio vaikų darželio aplinką. „Ten ir papusryčiaudavau. Malonios virtuvės moterys duodavo man pavalgyti“,- teigė V. Matijošaitis. Vėliau būsimasis verslininkas tapo ugniagesiu, mat studentai buvo geidžiami darbuotojai. Darbo dienomis budėti tekdavo nuo 18 iki 8 valandos, o švenčių dienomis – visą parą, todėl poilsiui laiko nelikdavo.
Savo žmoną, Irutę, pirmą kartą pamatė viename studentų renginyje 1977 m. lapkritį – ji tuomet buvo Vilniaus universiteto trečiakursė. Visvaldui ji iškart krito į akį – sužavėjo jį savo gyvybingumu ir muzikalumu.
„Žmona – ne daiktas, kurį galima kaitalioti, todėl labai svarbu tinkamai pasirinkti žmogų, su kuriuo kartu gyvensi. Pradėję gyventi kartu nusprendėme grįžti į Kauną“,- atsimena V. Matijošaitis. Gimtajame mieste gavęs paskyrimą turėjo įsidarbinti kelių policijoje, tačiau atvykęs sužinojo, jog dirbti teks Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Vėliau teko dirbti patrulių rinktinėje, personalo skyriuje, o būdamas 29-erių tapo pačiu jauniausiu skyriaus viršininko pavaduotoju– šias pareigas jis užėmė Kauno Santakos rajono policijos komisariate. Dirbdamas įstatymo sargu V. Matijošaitis įprato dirbti neskaičiuodamas laiko – taip dirba ir dabartinė policija.
Pirmą kartą, kad esu „obuchaesininkas“ išgirdau iš Vladimiro Romanovo ir ši melagystė pasklido žaibiškai
„Pirmą kartą, kad esu „obuchaesininkas“ (tas, kuris tirdavo grobstymus iš gamyklų) išgirdau iš Vladimiro Romanovo ir ši melagystė pasklido žaibiškai. Tačiau, kaip ir Vytautas Grigaravičius dirbau kriminalinėje policijoje. Nors vienas iš mūsų liko siekti karjeros, o aš pasitraukiau kurti savo verslo, tačiau likimas lėmė, kad neužilgo galbūt abu ir vėl tapsime kolegomis – savo mylimų miestų merais“,- teigė V. Matijošaitis
Namuose taip pat laukė dideli darbai - mama ir žmona Irutė augino rožes. Jas prižiūrėjo, o V. Matijošaičiui reikėjo statyti šiltnamius ir dirbti kitus vyriškus darbus. „Mano mama dirbo mokytoja, jos atlyginimo neužteko išlaikyti šeimai, todėl laisvu nuo darbo laiku augino gėles, kurias veždavo parduoti. Gėlėmis buvo apsodinta didžiulė teritorija, todėl ji vos spėdavo tarp jų suktis. Irutė gėles sodino, laistė, daugino, o aš padėdavau savo moterims, kiek galėdavau“ – pasakoja V. Matijošaitis.
1991 m. jis įkūrė „Vičiūnų“ įmonių grupę – ją pradėjo dviese su partneriu, o dabar ji jungia 80 įmonių Europoje
Verslo pradžia taip pat nebuvo lengva. V. Matijošaičiui tekdavo dažnai skraidyti į užsienį, o sandoriai ne visada pasiekdavo tokių rezultatų, kokių tikėtasi. 1991 m. jis įkūrė „Vičiūnų“ įmonių grupę – ją pradėjo dviese su partneriu, o dabar ji jungia 80 įmonių Europoje, sukūrė 8000 darbo vietų ir kiekvienais metais sporto, kultūros ir socialiniams projektams skiria iki 2 mln. Lt. 2011 m. jis nusprendė įsitraukti į visuomeninę veiklą ir sukūrė visuomeninę organizaciją „Vieningas Kaunas“
Politinė reklama bus apmokėta iš Visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ rinkimų sąskaitos.
