Manote, kad tai scenos iš fantastinių filmų apie ateitį? Klystate, tokios ir panašios technologijos arba jau egzistuoja arba yra testuojamos ir netrukus pasieks naudotojus.
Persikėlė į mobiliuosius telefonus
Tarptautinė atsiskaitymų sistema „Paysera“ jau seniai savo klientams siūlo paprastus ir greitus atsiskaitymus mobiliuoju telefonu – skenuojant QR kodą ar tiesiog nurodant gavėjo el. paštą ar telefono numerį.
Dėl paprasto naudojimosi išmaniaisiais telefonais, vis daugiau finansų rinkos dalyvių žengia į šią sritį – Lietuvoje jau ir kai kurie bankai yra išleidę mobiliąsias programėles, kuriomis naudojantis galima greitai atlikti piniginius pervedimus. Į mokėjimų rinką planuoja žengti ir patys mobilieji operatoriai.
Siekiant dar labiau palengvinti atsiskaitymus, pasaulyje gana plačiai naudojama technologija, leidžianti atsiskaitymus atlikti tiesiog priglaudus telefoną prie specialaus įrenginio. Taip veikia artimo lauko komunikacijos technologija NFC (Near Field Communication).
Naudojantis šia technologija, sąveikauja dviejų elektroninių prietaisų, pavyzdžiui telefono ir specialaus skaitytuvo, elektromagnetiniai laukai. Taip atsiskaityti už išsirinktas prekes galima vos priglaudus savo telefoną prie specialaus aparato ir daugiau neatliekant jokių veiksmų. Atsiskaitymo metu įrenginiai apsikeičia informacija apie atsiskaitantį asmenį ir mokamą sumą. Kad technologija gali veikti sėkmingai rodo mobiliosios piniginės „Apple Pay“, kurioje be kitų mokėjimo patvirtinimo būdų taip pat veikia ir NFC atsiskaitymai, sėkmė pasaulyje. Nemažai tokių kortelių išduoda „Visa“ ir „MasterCard“. Lietuvoje kol kas tokios kortelės neišduodamos, jos tėra vieno iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų planuose.
Lietuvoje atsiskaitymus NFC technologija kurį laiką siūlė „Tapsis“ ir „MokiPay“, tačiau projektai kol kas taip ir nebuvo išvystyti iki plataus veikimo tinklo. Galbūt dėl to, jog tuo metu Lietuvoje nebuvo ir iki šiol nėra didelio pasirinkimo telefonų, su NFC funkcija, tad ant jų tekdavo klijuoti specialius lipdukus. Tiesa, toks metodas leido vienu iš NFC prietaisų paversti ne tik telefoną, bet ir, pavyzdžiui, mokinio pažymėjimą ar Vilniečio kortelę.
Panašu, kad ieškant naujų asmens identifikacijos būdų, reikalingų atsiskaitymams atlikti, ribos nėra brėžiamos. Štai viena Jungtinės Karalystės finansinių technologijų kompanija „Intelligent Environment“ šią vasarą pasiūlė savo klientams dar vieną negirdėtą identifikacijos būdą – vadinamąsias šypsenėles (emoji). Atsiskaitant mobiliuoju telefonu tereikia įvesti keturių šypsenėlių kombinaciją, kaip įprastai įvedame skaitinį PIN kodą. Kompanijos įsitikinimu, žmonėms atsiminti keturių skirtingų šypsenėlių kombinaciją, daug lengviau, nei keturis skaičius. Be to, naujo identifikacijos būdo sumanytojai įsitikinę – atsiskaitymai šypsenėlėmis apsaugoti daug labiau nei skaičiais, mat iš jų galima sudaryti apie 3,5 mln. skirtingų kombinacijų (iš skaičių – vos daugiau nei 7 tūkst.).
Biometriniai duomenys
Pastaruoju metu pasaulyje gimsta vis daugiau pilotinių projektų, testuojančių dar modernesnius asmens identifikacijos būdus. Ypač plačiai išnaudojama pirštų antspaudų nuskaitymo technologija. Ji netrukus turėtų tapti ir viena iš populiariausių alternatyvų įprastiems bankų PIN kodams.
Pavyzdžiui, prieš keletą metų Prancūzijoje buvo vykdomas pilotinis projektas, kurio metu beveik tūkstantis pirkėjų už prekes atsiskaitė ne grynaisiais ar kortele, bet prie specialaus aparato priglausdami savo pirštą. Projekto rengėjai pavadino šį eksperimentą sėkmingu ir ketina šią technologiją panaudoti ir ateityje.
Pirštų nuskaitymo technologija intensyviai testuojama ir mokėjimų sektoriuje. Įvairūs bankai, mokėjimų įstaigos ir atsiskaitymų sistemos išbando piršto antspaudo pritaikymą vietoje slaptažodžio.
Piršto antspaudu atrakinti savo telefoną pasiūlė ir „Apple“, pritaikę šią technologiją „Iphone 6“, o vėliau ir „Apple Pay“ programėlėje. Tokią pat technologiją išbandė ir „Google Wallet“ bei „PayPal“. Moderniems išbandymams ryžosi ir tradiciniai bankai, tokie, kaip „Barclays“ elektroniniuose atsiskaitymuose taip pat pritaikę pirštų antspaudus.
Sekdama sėkmingais pilotinių projektų pavyzdžiais, piršto antspaudą atsiskaityme elektroninėse parduotuvėse nusprendė išbandyti ir vėliau skirtingiems bankams pasiūlyti „MasterCard”. Beje, „MasterCard“ nusprendė žengti dar toliau ir šį rudenį pradėjo pilotinį projektą, kuriuo testuoja, kaip veiktų identifikacija nuskaitant žmogaus veido nuotrauką.
Atsižvelgdami į tai, kad šiuolaikinė karta ypač mėgsta vadinamąsias asmenukes (selfie), „MasterCard“ nusprendė, kad tokiu būdu atliekama identifikacija apsiperkant internete galėtų tapti itin populiaria alternatyva saugos kodams. Be to, teigiama, jog tai būtų ir saugiau, nes pavogti veidą nėra įmanoma. Tiesa, reikėtų nepamiršti, jog žmogų galima nufotografuoti ar nufilmuoti. Norint išvengti sukčiavimo atvejų „MasterCard“ prašo paprasto dalyko – sumirksėti. Nėra dvejonių, kad toks identifikacijos būdas būtų itin sudėtingas be specialios įrangos.
Negana to, „MasterCard“ kartu eksperimentuoja ir su balso atpažinimu. Įgyvendinus šią technologiją klientui užtektų į savo telefoną pasakyti tam tikrus žodžius ar frazes ir mokėjimas būtų patvirtintas. Veido ir balso atpažinimo technologijas bando suderinti ir bankinių paslaugų teikėjas „Wells Fargo“ bei „MasterCard“ konkurentė „Visa“.
Kiti eina dar toliau ir išbando dar įvairesnes technologijas, naudojančias žmogaus biometrinius duomenis. Kai kurias iš jų mums yra tekę matyti tik filmuose apie šnipus ar saugumo tarnybas. Japonijos komunikacijų gigantas „NTT Dotcomo“ šiais metais išleido išmanųjį telefoną, kuriame įdiegta akies rainelės nuskaitymo technologija. Rainelė nuskaitoma tiesiog priekinės kameros pagalba. Tokiu būdu galima atrakinti tam tikrus tinklalapius, tokią technologiją ketinama vystyti toliau ir pritaikyti atsiskaitymams internete.
Ta pati „MasterCard“ kompanija, kartu su „TD Bank group“ ir Kanados biometrijos kompanija „Nymi“ šiuo metu dirba ir su dar vienu įdomiu projektu – atsiskaitymų patvirtinimu unikaliu žmogaus širdies ritmu. Šis atsiskaitymas pirmą kartą išbandytas prieš keletą mėnesių. Asmuo dėvi specialią apyrankę, kurią priglaudus prie „MasterCard“ atsiskaitymo terminalo parduotuvėje, apmokėjimas būtų patvirtinamas ne suvedant įprastą PIN kodą, o nuskaitant unikalų žmogaus širdies ritmą. Kartu su „Nymi“ šią technologiją jau išbandė ir Jungtinės Karalystės bankas „Halifax“. Tikimasi, jog ateityje, bandomajai programai pavykus sėkmingai, tokią atsiskaitymo technologiją būtų galima paprastai įdiegti į jau dabar populiarius išmaniuosius laikrodžius ar sportines apyrankes.
Mokslininkai kasdien kuria vis naujas žmogaus atpažinimo technologijas. Sukuriamos programos, galinčios nuskaityti net ir žmogaus emocijas ar eiseną. Kas žino, galbūt ateityje technologijos tiek ištobulės, jog išsirinkus prekes užteks iš parduotuvės tiesiog išeiti ir išleista suma bus automatiškai nuskaičiuojama nuo mūsų sąskaitos? Tokia mintis priverčia ne tik žavėtis moderniais atradimais, bet ir kelia pagrįstą baimę. Nėra jauku patikėti savo asmeninius, juo labiau biometrinius duomenis komercinėms kompanijoms. Sunku jaustis saugiai, kai vienos kompanijos rankose – tavo piršto antspaudai, širdies ritmas, balso tembras ar emocinės išraiškos ir nėra aišku, kokiais tikslais šie duomenys ateityje gali būti panaudoti.
„Paysera“ straipsnių ciklo tęsinį skaitykite kitą savaitę. Prieš tai buvusį ciklo straipsnį skaitykite čia.
