Su Mariumi kalbamės apie „Youth Empowered“ projektą, jo tikslus ir uždavinius, asmeninius iššūkius bei išmoktas gyvenimo pamokas.
– Buvote mentorius projekto „Youth Empowered“ renginiuose pernai, dalyvaujate ir šiemet. Kuo jums svarbi ši mentorystė?
– Tikrąją mentorystę atradau ir jos prasmę pajaučiau maždaug prieš porą metų, pradėjęs mentoriauti savo kolegoms. Tuo metu pamačiau, kad jauniesiems kolegoms, kurie dar tik pradeda dirbti mūsų įmonėje, trūksta ne tik žinių ir įgūdžių, kurie, beje, laikui bėgant yra įgyjami, bet reikia pagalbos – jie norėjo tapti lyderiais, būti matomais, įvertintais, svarbiais, tik nežinojo, kaip. Ir jie klausė manęs, kaip to pasiekti, ką daryti, prašė pasidalinti patirtimi. Tad pradėjau organizuoti individualius susitikimus, padėti jiems augti, atrasti savo stiprybes ir įsitvirtinti organizacijoje.
Mentorystė projekte „Youth Empowered“ yra visiškai kitokia. Jau vien todėl, kad ten pokalbiai neapsiriboja vien profesinėmis temomis. Su jaunuoliais kalbame apie tai, kaip gyvenime priimti svarbius pasirinkimus, kaip nesinervinti dėl padarytų klaidų, o atvirkščiai – iš jų pasimokyti. Net jei baigi studijas, kurios tau buvo ne prie širdies, nieko tokio – visada gali atrasti save kitoje vietoje. Taip nutiko ir man.
– Kokia buvo jūsų istorija?
– Aš baigiau ekonomikos mokslus Vilniaus universitete, vėliau – ir tarptautinio verslo vadybą. Studentavimo metais norėjosi užsidirbti, rasti kažkokį darbą, tačiau, neturint jokios patirties, tą įgyvendinti buvo sunku. Galų gale man pavyko įsidarbinti duomenų analitiku vienoje iš farmacijos įmonių. Praėjus pusei metų mano tėtis išvyko į Airiją ir man pasakė: „Airijoje galima gerai užsidirbti, pasidėti pagrindą po kojomis – atvažiuok“. Ir aš, viską metęs Lietuvoje, išvykau į Airiją.
Ten mano karjera pasisuko visiškai kitu kampu. Ir aš ne veltui tai vadinu karjera – iš tiesų ten progresavau profesinėje srityje labai sparčiai ir sėkmingai. Pradėjau dirbti statybose su kastuvu ir plaktuku rankose, tačiau labai greitai įsitraukiau į statybos aikštelių inžinierių veiklą. Man tai pasirodė labai įdomu. Kelerius metus buvau atsakingas už objektų valdymą kaip inžinierius ir netgi mačiau savo karjeros galimybes statybose. Man ten sekėsi – teko prisidėti prie milijoninių kontraktų. Tačiau 2008 metais atėjo krizė ir mano karjera ten baigėsi.
– Visas statybų sektorius krizės metu išties pradėjo smarkiai trauktis. Jūsų įmonė taip pat neatsilaikė?
– Mes buvome viena stipriausių statybų bendrovių Dubline, tačiau neatsilaikėme ir mes. Įmonė užsidarė.
– Tad tuomet atsirado tinkama proga grįžti namo?
– Taip, išvažiavau pusmečiui, o prabuvau Airijoje šešerius metus. Netekęs ten darbo grįžau į Lietuvą.
– Bandėte tęsti karjerą statybų sektoriuje?
– Statybų verslas mane, žinoma, domino, bet aš nedominau darbdavių. Niekas į mane rimtai nežiūrėjo – neturėjau jokio su tuo susijusio diplomo. Įtariai žiūrėjo ir į mano patirtį – juk į savo CV gali prirašyti bet ką. Ėjau į įvairius interviu, bet būdavo užtrenkiamos visos durys. Jokios sėkmės. Kita vertus, neturėjau jokios patirties ir pagal savo išsilavinimą – verslo valdyme buvau visiškai nepatyręs.
Man labai pasisekė, kad tuo metu gavau darbą įmonėje „Coca Cola HBC Lietuva“, užsiėmiau gamybos planavimo strategija. Beje, tai irgi galėjo būti tik trumpa patirtis, kadangi įsidarbinau pakeitęs prieš tai toje pozicijoje dirbusią moterį, išėjusią motinystės atostogų.
Planavimo procesai įmonėje „Coca Cola HBC Lietuva“ man ėmė taip patikti, kad vėl jaučiausi iš naujo save atradęs. Taip, tai buvo geras gyvenimo spyris į užpakalį – suvokęs, kad negaliu tęsti karjeros statybų versle, turėjau persiorientuoti ir ieškoti savęs kitur. Ir man pavyko. O dirbdamas mylimą darbą visad progresuoji – pakeičiau šioje įmonėje keletą pozicijų ir galiausiai tapau Baltijos šalių distribucijos vadovu. Šia patirtimi labai didžiuojuosi ir ja dalinuosi su jaunimu.
– Kokias pamokas iš viso to išmokote?
– Visų pirma, nereikia žiūrėti į išsilavinimą kaip į nuosprendį visam gyvenimui. Kalbu ne apie patį išsilavinimo faktą – studijos ir diplomas yra labai svarbu, tai būtinas dalykas. Tačiau kalbu apie specializaciją, išsilavinimo kryptį. Mes esame tikrai lankstūs. Pasirinkęs vieną sritį tu nebūtinai turi dirbti joje visą savo gyvenimą. Mes galime drąsiai keisti kryptis, specializacijas ir būti geri ne vienoje srityje.
– Dabartinis jaunimas, vadinamoji Z karta, dideliu sėslumu nepasižymi – jie kur kas drąsiau keičia darbą, kryptis ar pan. Ar tikrai galime pasiekti tikslus bei sėkmę itin greitai?
– Taip, Z karta nėra sėsli. Metai ar dveji – darbas nusibodo, ir einu lauk. Mėginu jaunuolius įtikinti, kad kartais verta išbūti, pakentėti, kažką daryti sukandus dantis, jei nori pasiekti tikslą. Yra toks angliškas posakis: „Easy come – easy get“. Tad karjera tikrai nėra apie tai.
– Ar tai yra viena pagrindinių žinučių, kurią stengiatės perduoti projekte „Youth Empowered“ dalyvaujančiam jaunimui?
– Taip, tam, kad pasiektumei karjerą, reikia pastangų, įdirbio, kantrybės ir užsispyrimo. Realybė tokia, kad norėdamas kažką didelio pasiekti, turi pradėti nuo nulio ir daug dirbti. Ir kasdien mokytis. Dalyvaudamas šiame projekte, bendraudamas su moksleiviais aš taip pat mokausi.
– Ar atrasti kalbą su šiuolaikiniu jaunimu – didelis iššūkis?
– Su jais kalbėtis yra be galo įdomu. Jie yra žingeidūs, ambicingi, viskuo besidomintys. Aš nebuvau toks drąsus ir aktyvus jaunuolis, kokie yra jie. Aš žvelgiu į tas nekantraujančias, smalsias jų akis ir man pačiam viduje kyla klausimas: kodėl aš, būdamas jų amžiaus, nesidomėjau tokiais klausimais, neieškojau žmonių, kurie pasidalintų savo patirtimi? Kodėl nenuėjau ir nepaklausiau, ką patyrę žmonės gali patarti?
– Manote, panašūs projektai, jei jie būtų vykę tuo metu, kai dar pats buvote moksleivis, būtų pakeitę jūsų gyvenimą?
– Sunku pasakyti, ar būtų pakeitę gyvenimą. Bet kad būtų pakeitę požiūrį į gyvenimą, tai tikrai. Vien tai, kad šie jauni žmonės ateina pasiklausyti, rodo, kad jie yra atviri idėjoms, patarimams, iššūkiams. Ir tai yra nuostabu. Ne, gal tai nebūtų pakeitę mano gyvenimo, bet tikrai būčiau jautęsis ramiau – būčiau žinojęs, kad klaidos ir pokyčiai yra normalu, kad ir kas benutiktų, visada yra išeitis. Kai žinai, kad tu gali, esi pajėgus priimti iššūkius, jautiesi labiau užtikrintas dėl savęs ir savo ateities. Tad to žinojimo man labai trūko.
Šie jaunuoliai yra be galo komunikabilūs. Drąsiai užkalbina, klausia, mezga kontaktus – iškart pakviečia į draugus „Facebook‘e“ ar paprašo telefono numerio. Jie nejaučia jokių barjerų, kompleksų, yra atviri bendravimui. Žiūriu į juos ir žaviuosi – savo laiku būčiau norėjęs mokėti taip bendrauti kaip jie.
Kai kurie moksleiviai sako, kad Lietuvoje jaunimui yra sunku gyventi, kad jie savo ateitį mato kažkur svetur. Anot jų, jie čia nepritampa, yra kritikuojami, negali realizuoti savęs, neranda erdvės saviraiškai.
Nuostabu yra pamatyti, koks gyvenimas verda anapus sienų. Puiku yra pakeliauti, padirbėti svečiose šalyse, įgyti patirties ir pamatyti kitokį pasaulį. Bet grįžę į Lietuvą jie tikrai netaps blogesniais žmonėmis – turėdamas platesnį požiūrį, didesnę toleranciją bei patirtį, pamilsi savo šalį iš naujo – gyventi ir dirbti čia atrodys lengviau. Svarbu pradėti daryti tai, ką tu mėgsti, ir liautis galvoti apie tai, ką galvoja kiti. Lietuvoje galime pasiekti didelių gražių dalykų – apie tai irgi kalba „Youth Empowered“ projektas.
– Ką šis projektas, jūsų manymu, duoda jaunam žmogui?
– Praplečia akiratį, padeda užmegzti kontaktus, pamatyti, kokios vertingos yra kitų žmonių istorijos. Ir svarbiausia – išgirsti, kad klysti yra nieko tokio. Tiesiog svarbu daryti tai, ką tuo metu nori, ir nebijoti, kad situacijai pasikeitus tu vėl turėsi pradėti kažką iš naujo. Turi tikėti, kad ir šįkart tau pavyks.
„Youth Empowered“ – tai tarptautinė programa, kurią nuo 2017 m. Lietuvoje įgyvendina trys nevyriausybinio, verslo ir valstybės sektorių organizacijos: „Junior Achievement Lietuva“, „Coca-Cola HBC Lietuva“ ir „Versli Lietuva“. Programos renginiuose vyresniųjų klasių moksleiviai turi galimybę išgirsti įkvepiančius lektorius ir kartu diskutuoti apie savęs pažinimą, rinkos dėsnius, verslų kūrimą, karjeros pasirinkimus. Mokomuosiuose renginiuose, vykusiuose Varėnoje, Kaune, Vilniuje, Jonavoje, Panevėžyje ir Lazdijuose jau sudalyvavo beveik 1000 jaunuolių, daugiau kaip pusė šimto įvairių sričių lektorių ir įmonių vadovų – mentorių.
