Tomai, pradėkime nuo to, kuo skiriasi grilinimo būdai: malkos, anglys, briketai, dujos, granulės ir kiti? Nepatyrusiam vartotojui kartais tikrai sunku susigaudyti, kokią kepsninę pasirinkti ir koks kuras jau turimai kepsninei yra geriausias.
Pradėsiu nuo frazės, kuri mano bičiulių aplinkoje jau seniai yra tapusi pokštu: „malka yra malka“. Paprastai šią frazę naudoja žmonės, kurie baiminasi, kad, pabandžius kitokius grilinimo būdus, jų patiekaluose nebus visų geidžiamo laužo aromato. Mano draugiškas patarimas – pirmiausia pabandyti, o tada vertinti.
Tokia nuostata vadovaujuosi ir pats. Esu išbandęs daugybę kepsninių, pradėjau nuo tėvo dovanotos šašlykinės, o vėliau vis labiau gilinausi į šią temą. Išbandžiau įvairius variantus ir galiu pasakyti, kad dujos yra patogu ir greita, tačiau jos nesuteikia jokio papildomo skonio ruošiamam patiekalui, nes jų degimo metu gaunamas daugiausia tik vanduo ir anglies monoksidas.
Briketai puikiai išlaiko stabilią temperatūrą kepant ilgiau, tačiau ją valdyti sudėtingiau (reikia tam tikra tvarka sudėti pačius briketus), o taip pat jie palieka gerokai daugiau pelenų, netinka keraminėms kepsninėms, nes apsunkinamas oro pralaidumas. Briketai labiausiai tinka metalinėse „Kettle“ tipo kepsninėse. Medžio anglys gaminamos iš malkinės medienos (malkų), todėl turi daugelį malkų savybių, bet, mano nuomone, jas naudoti greičiau ir paprasčiau nei malkas.
Kokie yra skirtumai tarp malkų ir medžio anglių?
Skirtumas tik vienas – medžio anglyse gerokai sumažėja organikos, dervų ir padidėja grynos anglies kiekis, tai lemia mažesnį dūmingumą, lengvesnę temperatūros kontrolę ir mažą pelenų kiekį. Taigi, galiu teigti, kad kokybiškos anglys yra universaliausias ir patogiausias kuras kepsninėms.
Vyrauja nuostata, kad anglis gali būti sunku įkurti be tokių priemonių, kaip degus skystis. Kaip tai padaryti greitai ir lengvai? Kuo anglis įkuria patyrę grilintojai?
Degaus skysčio tikrai neverta naudoti, o keraminėse kepsninėse tai netgi draudžiama gamintojų, nes skystis gali įsigerti į pačią kepsninę ir ilgą laiką maiste jausis nemalonus skonis bei kvapas. Paprasčiausia medžio anglis įkurti tam skirtais sausais uždegtukais, jų yra ir ekologiškų, arba specialiu elektriniu įdegikliu. Jei tokių priemonių nėra po ranka, puikiai tiks ir aliejumi suvilgyta popierinė servetėlė.
Papasakokite plačiau apie medžio anglis. Kaip vyksta jų gamybos procesas?
Pastebėjau, kad vis dar vyrauja labai daug mitų apie medžio anglių gamybą. Anglys nėra gaminamos milžiniškose pramonės gamyklose, kuriose visi vaikšto baltais chalatais, o procesą kontroliuoja dirbtinis intelektas.
Žinoma, dabar daugelis gamyklų modernizuotos, turi kompiuterinį valdymą ir procesas vyksta gerokai paprasčiau bei tiksliau. Tačiau bendrieji principai išlieka: medienos rąstai supjaunami, sukapojami į malkas, jos dedamos į specialias talpas ir įkeliamos į krosnis.
Anglių gamybos procese nėra naudojamos jokios papildomos medžiagos, ypač chemijos ar naftos produktai.
Krosnyse mediena deginama beorėje aplinkoje (vyksta pirolizės procesas), proceso metu iš medienos pašalinama didžioji dalis drėgmės, organika suanglėja (karbonizacija) ir virsta anglimi. Kitas žingsnis – medžio anglys yra vėsinamos specialiuose vėsintuvuose. Šiame etape pasišalina likusios lakiosios medžiagos.
Ar anglių gamybos procese naudojamos cheminės medžiagos?
Galiu drąsiai paneigti šį mitą. Anglių gamybos procese nėra naudojamos jokios papildomos medžiagos, ypač chemijos ar naftos produktai. Be to, Europos Sąjungoje anglims galioja labai griežti kokybės standartai, kurių nepaisant, krovinys tiesiog nepatektų į ES teritoriją.
Ką reikėtų žinoti renkantis medžio anglis savo kepsninei?
Renkantis anglis labai svarbu atkreipti dėmesį į jos frakciją – ji neturi būti per smulki. Jeigu norite išlaikyti ilgesnį degimo laiką ir temperatūrą, rinkitės kietmedžių anglis, kurių kiekis ant pakuotės nurodamas kilogramais, ne litrais. Dažnu atveju 50 l maišuose, kai žymimas tūris, tėra tik 5,5–6 kg anglių. Taip pat, kad ir kaip keistai skambėtų, anglių kokybės ženklas yra ir jų populiarumas. Jei daugelyje prekybos centrų, didesnėse elektroninėse ar fizinėse parduotuvėse ilgesnį laiką pastebite konkretaus prekinio ženklo anglis – tai savotiškas įvertinimas prekei. Didieji prekybos tinklai renkasi patikimas, pirkėjų mėgstamas anglis.
Kokias anglis rekomenduojate Jūs?
Natūralias kietmedžio anglis. Pats labai ilgai naudoju ir klientams rekomenduoju Lietuvoje populiariausias „Texas Club“ anglis. Jos pagamintos iš ąžuolo, skroblo ir beržo medienos, turi puikiai subalansuotą degimo laiką ir temperatūros išlaikymą. Jos yra dviejų rūšių: vienos gaminamos Ukrainoje, kitos – Brazilijoje.
Kuo skiriasi ukrainietiškos ir braziliškos anglys?
Braziliškos ir ukrainietiškos „Texas Club“ anglys yra panašios. Abi rūšys pagamintos iš kietmedžių, turi visas savybes reikalingas sėkmingam maisto ruošimui ant žarijų. Braziliškos yra šiek tiek kaitresnės. Jos, kaip ir ukrainietiškos, pagamintos iš kelių skirtingų medienų: juodosios akacijos, eukalipto. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šios Braziliškos anglys gaminamos tik iš plantacinių miškų, taigi gamybos procese nėra kertami natūralūs miškai.
Ar Lietuvoje lengva įsigyti kokybiškų anglių grilinimui? Ar jomis reikėtų pasirūpinti iš anksto, ar galima rasti ir paskutinę minutę, kad ir pakeliui į stovyklavietę?
Įsigyti kokybiškų anglių Lietuvoje tikrai lengva. Mano jau minėtas „Texas Club“ anglis galima rasti daugelyje prekybos centrų: „Maxima“, „Ermitažas“, „Senukai“, „Moki-Veži“, „Promo Cash&Carry“, „Aibė“, taip pat „Circle K“ degalinėse, daugybėje nedidelių specializuotų mėsos ar grilio reikmenų parduotuvių. Tai ir „Kamado Bono“ salonai, „Mėsos Broliai“ ir daugybė kitų. Vilniuje ir Kaune galima netgi užsisakyti per „Wolt“ arba „Bolt Food“ programėles ir, žinoma, įsigyti daugybėje elektroninių parduotuvių. Tad minties apie tai, kad nerasite anglių, kai jų reikės, tikrai neturėtų būti.
