Unikalūs receptai ir šiuolaikinės jų versijos
Pirmą kartą miesto gimtadienio metu Laisvės aikštėje vyko ir „Kalnapilio“ suburta Aludarių krašto kulinarinė šventė, kurioje savo produkciją pristatė šio regiono aludariai. „Nuo senų laikų Šiaurės Lietuva yra žinoma dėl savo aludarių bei jų verdamo alaus skonio ir išskirtinumo. Būtent čia aktyviai formavosi ir alaus vartojimo kultūra bei tradicijos“, – sako vyriausiasis „Kalnapilio“ aludaris Ričardas Barakūnas.
Pasak jo, gamtos dovanos, istorinių aplinkybių visuma suteikia progą aukštaičiams ir visiems lietuviams didžiuotis tuo, kas išgyveno šimtmečius ir šiandien yra tapę neatsiejama mūsų kultūros dalimi. Jo teigimu, skleisti žinią apie unikalią Aludarių krašto istoriją ir šiame krašte išsaugotas ilgametes aludarystės tradicijas svarbu tiek lokaliai, tiek globaliu mastu.
Kaip pastebi R. Barakūnas, alaus vartojimo kultūra Lietuvoje išgyvena renesansą. Tiek didieji, tiek ir mažieji gamintojai siūlo, iš pirmo žvilgsnio, beribę alaus įvairovę, o jo vartotojai skoniui darosi vis išrankesni, gėrimas tampa pilnaverčiu švenčių atributu, derančiu prie gurmaniškiausių valgių.
Šventėję dalyvavę aludariai svečiams pristatė ir visiškai autentiškų, ir senųjų receptų įkvėptų skonių, kuriuos čia pat buvo galima išbandyti ir įvertinti derinant su tradiciniais aukštaitiškais patiekalais.
„Šie metai mums labai ypatingi, nes Panevėžyje įsikūrusi mūsų alaus darykla mini 115-uosius nenutrūkstamos aludarystės metus. Minėdami šią sukaktį, pavasarį pristatėme išskirtinę produktų liniją „Bergschlösschen“, kurią net ir išrankūs alaus vartotojai labai vertina. Ją šį savaitgalį gyvai pirmą kartą pristatome ir Panevėžyje“, – pasakoja R.Barakūnas.
Atvežė 130 metų istoriją skaičiuojančio alaus
Vis daugiau dėmesio iš pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidos sulaukiančios „Jovarų alaus“ daryklos atstovai šventės dalyviams atvežė tokio alaus, koks buvo gaminamas Lietuvoje jau prieš 130 metų. Aludarė Aldona Udrienė papasakojo, kaip šis alus gaminamas ir juokavo, kad Lietuvoje jis populiarumo sulaukė net dešimtmečiu vėliau nei Amerikoje.
„Mūsų alus senoviškas. Jis skiriasi iš kitų tuo, kad mielės, iš kurių gaminamas gėrimas, yra iš senovės, perduotos iš kartos į kartą. Senelis jas rudenį įkasdavo į žemę, o pavasarį išsikasdavo. Šaldytuvų tuo metu nebuvo. Kaip alų gamino mano senelis, taip pat jį gaminame ir dabar“, – sakė A.Udrienė.
Pašnekovė taip pat atskleidė, kad amerikiečiai stebisi, kaip tokiomis sąlygomis įmanoma pagaminti alų. „Mūsų gamyklėlę rodė net „Travel“ TV kanalas, ir tai tik dar vienas įrodymas, kad esame iš tiesų unikalūs. Esame labai senoviški, turbūt tuo ir įdomūs“, – kalbėjo alaus gamintoja.
Pasak R. Barakūno, Panevėžio vardui viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje vis dažniau skambant kaip Lietuvos Aludarių krašto sostinei, tokia rugsėjo pradžioje rengiama šventė, tikimasi, taps tradicine.
„Šiemet startavome su šešiais aludariais, kitąmet, neabejojame, kad jų skaičius bus didesnis. Gal dar po kelerių metų turėsime lietuviškąją visame pasaulyje žinomo ir daugybę turistų sutraukiančio „Oktoberfest“ lietuvišką versiją Panevėžyje“, – kalbėjo „Kalnapilio-Tauro“ grupės atstovas.
