Apie tai, kodėl šie faktai nutylimi ir ką daryti, kalbamės su humanitarinių mokslų daktaru, visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ kandidatu į Kauno miesto tarybą Donatu Večerskiu.
- Žvelgiant į artimiausią Kauno ateitį, kokie pagrindiniai iššūkiai ir kokios didžiausios grėsmės laukia miesto? – paklausėme Donato Večerskio.
- Kaunas, jei niekas nepasikeis, ateityje susidurs ne su grėsmėmis, o su pasekmėmis. Pastaruosius 20 metų Kaunas ne tik tuštėja, bet ir miršta. Tik viskas vyksta kaip tai eksperimentinei varlei - vanduo kaista po truputį, todėl nejaučiama, kur link viskas krypsta.
- Ką turite omenyje sakydamas, jog Kaunas miršta? Ar galėtumėte paaiškinti plačiau?
- Norint suprasti, koks vėžys Kauną griaužia, užtenka pažiūrėti į šias statistikos lenteles:
Kaunas neteko 111 tūkstančių gyventojų! Aštuonios pilnos „Žalgirio“ arenos susikrovė savo daiktus ir išvažiavo. Ir jei galvojate, kad tai didžiausia bėda, tai, deja, taip nėra. Kita lentelė atskleidžia, kas turėtų kelti didžiausią nerimą.
Pagrindinė dalis paliekančiųjų Kauną yra darbingiausio amžiaus žmonės. Taip pat tai ta miestiečių dalis, kuri galėjo gimdyti naujus miestiečius. Tad Kaunas įsisuko į žemyn tempiantį verpetą – miestas tiesiogine prasme tuštėja ir miršta.
- Kodėl, Jūsų nuomone, apie tai niekas iki šiol garsiai nekalba? Ar šitų faktų sąmoningas slėpimas ir nieko nedarymas nėra, kalbant perkeltine prasme, nusikaltimas prieš kauniečius?
Kauno politikai bijo miestiečiams ją sakyti, nes pasąmonėje jaučia kaltę, kad yra prisidėję prie esamos situacijos susidarymo, ir tuo pat metu yra išsikvėpę - neturi potencijos situaciją pakeisti
- Saviapgaulė yra viena iš saldžiausių, bet ir pavojingiausių melo formų. Kam žiūrėti tiesai į akis, jei gali susikurti sau rožinę svajonę? Nemanau, kad kažkas sąmoningai kažką slepia, tiesiog tiesa yra labai nepatogi. Kauno politikai bijo miestiečiams ją sakyti, nes pasąmonėje jaučia kaltę, kad yra prisidėję prie esamos situacijos susidarymo, ir tuo pat metu yra išsikvėpę - neturi potencijos situaciją pakeisti.
- Kaip apsisaugoti nuo šios grėsmės?
- Visi sprendimai prasideda nuo tikrosios situacijos įsisąmoninimo. Suvokus, kad miestas ištuštėjo ir sensta, reikia atsakyti – o kokios to priežastys? Tikriausiai visiems į galvą pirma šauna mintys apie tai, kad kaltos aplinkybės (žlugusi sovietmečio pramonė, nedarbas, pragyvenimo lygis), arba kaltas kitas – Vilnius, Kauno rajonas ir pan. Bet tai pralaimėtojo mąstymas!
Kaunas tuštėja, nes jame nėra gera gyventi, jame tik galima gyventi. Kaunas tuštėja, nes būdamas akademiniu miestu, jis yra tamsus miestas, nes akademinė bendruomenė nedalyvauja arba yra išstumta ir miesto gyvenimo. Kaunas tuštėja, nes būdamas unikaliu miestu, jis nesugeba atskleisti savo unikalumo. Kaunas miršta, nes jaunas žmogus gali pasirinkti kitą vietą gyvenimui, kurioje jis jaučiasi labiau gerbiamas ir kur mato perspektyvą sau ir savo šeimai.
Už šių mano minčių slepiasi labai konkretūs kasdieniški pavyzdžiai, kasdienės patirtys, su kuriomis susiduriame vos išėję iš namų.
Pateiksiu tik vieną. Štai kaip šiandien atrodo vaikų žaidimo aikštelė Santakoje. Kokio lygio turi būti „specialistai“, jei leidžia įrengti aikštelę neįrengus dangos? O juk šita purvą matydama jauna mama ar tėvas norom nenorom ima jaustis, kad būtent toks požiūris yra į jį ir jo vaiką.
Problemos sprendimas yra iš tiesų yra labai paprastas – pradėti profesionaliai ir skaidriai administruoti miestą
Problemos sprendimas yra iš tiesų yra labai paprastas – pradėti profesionaliai ir skaidriai administruoti miestą bei realiai įtraukti aktyviąją miesto bendruomenės dalį į savivaldos procesus. Kol partinė priklausomybė dangstysis profesionalumo kauke, kol partiniai susitarimai ir „rankyčų pašildymas“ imituos skaidrumą, nesitikėkime pokyčių.
Laiko Kaunas nebeturi. Jei per šiuos rinkimus miesto valdymas bus patikėtas tiems patiems partijų žmonėms, kurie nustekeno miestą, už dešimties metų pagrindinė Kauno problema bus ne vietų stygius darželiuose, bet nepakankamas slaugos ligoninių ir pensionų skaičius.
- Nuo niūrokos interviu dalies pereikime prie kitos. Jūs, Donatai sėkmingai dirbate žiniasklaidos sektoriuje, taip pat aktyviai dalyvaujate akademinėje veikloje. Kodėl nusprendėte eiti į politiką? Juk pats tikriausiai sutiksite, kad politika visuomenės akyse nėra palankiausiai vertinama sritis.
- Kas su mumis nutiko, kad pasakius, jog dalyvauju rinkimuose, net ir iš protingų, sąžiningų žmonių dažniausiai sulaukiamas klausimas – ko ten tau reikia? Man iš politikos ir miesto tarybos nieko nereikia. Bet aš galiu duoti! Galiu skirti savo energiją ir savo sugebėjimus mylimam miestui.
TAIP PAT SKAITYKITE: Griūvantys Žaliakalnio medinukai: kodėl nebranginamas Kauno unikalumas?
- Rinkimuose į Kauno miesto tarybą dalyvaujate atstovaudamas visuomeniniam judėjimui „Vieningas Kaunas“. Kodėl pasirinkote visuomeninį judėjimą, o ne kažkurią tradicinę partiją?
- Mūsų besikuriančiai pilietinei visuomenei viena iš jai kylančių grėsmių - redukuoti pilietinį aktyvumą tik į partinę veiklą, priklausomybę. Tai toks šiuolaikinės visuomenės ir jos piliečio santykio suprimityvinimas, kuris galiausiai atsisuka prieš pačia visuomenę, nes priklausomybė vienai ar kitai partijai tampa pilietiškumo arba patriotiškumo sinonimu.
Užsisėdėjusiems politikieriams laikas suprasti, kad jų darbus nepartiniai savo sričių profesionalai gali ne tik tęsti, bet ir geriau padaryti
O tai visiškas nesusipratimas, už kurį didesnis gali būti tik politikų argumentas, kodėl už juos reikėtų balsuoti – „norime tęsti pradėtus darbus“. Užsisėdėjusiems politikieriams laikas suprasti, kad jų darbus nepartiniai savo sričių profesionalai gali ne tik tęsti, bet ir geriau padaryti.
- Šie rinkimai pasižymi ne tik kandidatų į merus, bet ir visuomeninių judėjimų gausa. Kuo iš viso judėjimų būrio išsiskiria verslininko V. Matijošaičio vadovaujamas „Vieningas Kaunas“?
- Visuomeninis judėjimas „Vieningas Kaunas“ nėra rinkimų projektas. Didžioji dalis judėjimo narių net nedalyvauja rinkimuose. Man asmeniškai imponuoja, kad šis judėjimas vienija didžiulę įvairovę žmonių – architektų, verslininkų, dėstytojų, gydytojų, menininkų ir pan. - visus mus vienija noras gyventi ir dirbti taip, kad Kaunas būtų miestas, kuriame gera gyventi.
O dėl visuomeninių judėjimų įvairovės mes turėtume džiaugtis. Nes diena, kuomet Lietuvos politinėje padangėje liktų dvi ar keturios partijos, reikštų, kad pilietinė visuomenė numirė taip ir negimusi. Bet taip nebus, nes laisvė teka mūsų gyslose, o Lietuva išmoks gyventi kaip pilietinė visuomenė.
Vieningo Kauno sąrašo numeris 18.
Donato Večerskio numeris sąraše – 13.
Politinė reklama bus apmokėta iš Visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ rinkimų sąskaitos.
