Kauno rajono savivaldybė nesėkmingai mišrių atliekų paslaugų surinkimo konkursą skelbia ketvirtą kartą nuo 2007 m. Sausio mėnesį skelbtame konkurse pralaimėjusi „Kauno švara“ pateikė skundą, kad nugalėtojo kaina yra 10 proc. – 330 tūkst. eurų – didesnė nei jų.
Kainos nepagrindė
Vis dėlto, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, paslaugų pirkėjas, šiuo atveju – Kauno rajono savivaldybė – gali paprašyti pagrįsti kainą arba jos sudedamąsias dalis. „Kauno švara“ nepaaiškino, kodėl stambiagabaričių atliekų surinkimas Kauno rajono gyventojams praktiškai nieko nekainuos, taip pat ir bešeimininkių atliekų surinkimo ir išvežimo kainos.
Kaip ketvirtadienio dienraščiui „Kauno diena“ teigė „Kauno švaros“ vadovas Saulius Lazauskas, įmonė pasiūlė net 35 proc. mažesnę atliekų surinkimo kainą rajono savivaldybei nei pastaroji moka šiuo metu.
„Panašu, kad rajono savivaldybės tikslas – kad konkursą laimėtų tas, kas turi laimėti, arba vilkinti procesą, kad tas, kuriam nepavyksta visko laimėti, kuo ilgiau turėtų bent dalį paslaugų rajone. Jeigu procesas ir toliau bus vilkinamas, gyventojai mokės 35 proc. daugiau nei mokėtų atliekų tvarkytoju Kauno rajono savivaldybei pasirinkus „Kauno švarą“, – dienraštyje „Kauno diena“ cituojamas S. Lazauskas.
Tačiau Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis atkerta, kad konkurso sąlygos buvo visiems vienodos. „Ginčai dėl neatitikimų jau buvo ir ankstesniame konkurse. Pagal visus teismų išaiškinimus tos naujo konkurso sąlygos buvo pataisytos ir paskelbtas tas naujas konkursas, o dabar vėl pagal sąlygas skundžia konkursą, nors nieko naujo ten nebuvo įdėta“, – tvirtino vicemeras ir patikino, kad savivaldybei nėra jokio skirtumo, kuri įmonė surinks ir išveš rajono gyventojų atliekas.
Juokiasi puodas?
Vis dėlto, nors pralaimėjusioji įmonė kvestionuoja konkurso rezultatus ir meta šešėlį dėl konkurso skaidrumo, pačios „Kauno švaros“ sandėriai pastaruoju metu kelia klausimų. Ypatingai į akis krinta 2018 m. pabaigoje laimėtas atliekų tvarkymo Kauno mieste.
Gruodžio 28-ąją „Kauno švara“ pasirašė penkerių metų trukmės sutartį su Kauno savivaldybės administracija, vertą 85 mln. eurų. Kyla klausimas, kodėl Vilniuje, maždaug dvigubai didesniame mieste, savivaldybė už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą per kelias sutartis sumokės 71 mln., nors jos su operatoriais pasirašytos septyneriems metams.
Nuostabą kelia ir tai, kad „Kauno švara“ Kauno mieste taiko kur kas didesnius atliekų surinkimo ir išvežimo įkainius nei rajone – jie skiriasi keleriopai. Tai prieštarauja bet kokiai ekonominei logikai: rajone surinkti toną atliekų turėtų kainuoti daugiau nei mieste, nes atstumai tarp namų ūkių ten didesni, todėl atliekas išvežančioms mašinoms tenka sukarti daugiau kilometrų tam pačiam atliekų kiekiui surinkti.
