EBPO duomenys rodo, kad Lietuva pagal duomenų atvėrimo politiką 2019 metais užėmė tik 32 vietą iš 34 šalių. Jei valstybės institucijos įgyvendintų Europos Sąjungos rekomendacijas dėl didesnio kiekio turimų duomenų atvėrimo, Lietuvos ekonomika galėtų išaugti beveik milijardu eurų.
„Lietuva turi pagaliau pakilti iš atvirų duomenų dugno ir pasitempti iki išsivysčiusių pasaulio šalių lygio. Šiuolaikiniams verslams, tokiems kaip aukštųjų technologijų ir skaitmeniniams, ypač reikalingi atviri duomenys, kad galėtų kurti ir vystyti savo produktus.
Atviri duomenys – valstybės pažangos ir skaidrumo rodiklis, todėl Registrų centras turi šią politiką įgyvendinti“, – taip po susitikimo su Registrų centro generaliniu direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi kalbėjo Aušrinė Armonaitė.
Susitikimo metu ministrė taip pat pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių prioritetų yra ir duomenų atvėrimas žiniasklaidai, kuris garantuoja visuomenės teisę žinoti ir yra liberalios demokratijos ramstis. Registrų centro vadovas A.Armonaitę patikino, kad įmonė yra pasirengusi dalyvauti šiuo metu vykstančiose diskusijose Seime ir ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti duomenų atvėrimą ir teikimą žurnalistams.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Registrų centras taip pat sutarė, kad, siekiant užtikrinti duomenų saugumą ir užkirsti kelią krizėms, duomenų kopijas būtų galima laikyti skaitmeninėje ambasadoje sąjungininkių valstybėse. Tokią aukščiausius saugumo standartus atitinkančią ambasadą kaimyninė Estija yra įkūrusi Liuksemburge ir pažadėjusi pasidalinti su Lietuva reikiama patirtimi.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad būtina užtikrinti ir visokeriopą duomenų saugumą Lietuvoje. Pernai vasarą įvykęs incidentas, kurio metu po stiprios liūties Vilniuje vanduo užliejo valstybei gyvybiškai svarbias Registrų centro patalpas, tik išryškino fizines duomenų saugumo spragas. Susitikime Registrų centro vadovas pristatė priemones, kurių imasi, kad panašių incidentų ateityje būtų išvengta.
Kas dešimta įmonė be vadovo, trečdalio įstatinis kapitalas vis dar litais
Atskirame duomenų rinkinyje pateikiami duomenys apie juridinių asmenų turimus valdymo organus (vadovus, valdybas ar tarybas). Šiai dienai jokių duomenų apie savo vadovą į Juridinių asmenų registrą nėra pateikę maždaug 28 tūkst., arba kas dešimtas juridinis asmuo.
Taip pat atverti duomenys apie juridinių asmenų (uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių) įstatinį kapitalą. Įdomu tai, kad nors Lietuvoje euras įvestas prieš šešerius metus, tačiau iš daugiau kaip 135 tūkst. įstatinį kapitalą turinčių juridinių asmenų trečdalio (45 tūkst.) įstatinis kapitalas vis dar nepakeistas iš litų į eurus.
Atverti Juridinių asmenų registro duomenys gali būti aktualūs ir nevyriausybiniam sektoriui. Į atskirus rinkinius išskirta informacija apie paramos gavėjo statusą turinčius ar jo netekusius juridinius asmenis (dažniausiai viešąsias įstaigas, asociacijas ar labdaros ir paramos fondus), taip pat apie praėjusiais metais atsiradusią galimybę įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą (NVO žymą).
Verslo bendruomenei stiprinti ir visuomenės pasitikėjimui verslui didinti atverti duomenys apie finansines ataskaitas pateikti vėluojančius juridinius asmenis. Taip pat pateikiami duomenys apie Juridinių asmenų registrui pateiktus dokumentus (nuostatus, įstatus, steigimo aktus ar kitus dokumentus).
Kiekvieną iš Juridinių asmenų registro duomenų rinkinių numatoma reguliariai atnaujinti, kad visuomenei nuolat būtų pateikiama aktualiausia informacija.
