– Rita, esate sukaupusi patirtį tiek agentūros, tiek kliento pusėje. Kokią svarbiausią pamoką išmokote ir kokiais patarimais galėtumėte pasidalinti?
– Išmokau suprasti, kokie yra kiekvienos pusės poreikiai, tikslai bei prioritetai ir kaip turime dirbti kartu, siekdami geriausio rezultato. Tiek klientas, tiek agentūra yra tiesiogiai vieni nuo kitų priklausomi.
Pastebėjau, kad agentūroms kartais gali atrodyti, jog jų klientai nesupranta pasiūlytos kūrybinės idėjos ir tarsi nori ją „sugadinti“. Tačiau galiu pasakyti, kad taip nenutiks, jei klientas supras, kaip idėja išsprendžia jo problemą. Klientui svarbiausias yra jo verslas, o kūrybinė idėja jam gali tik padėti.
Agentūros, savo ruožtu, nesistengia parduoti idėjos dėl idėjos, t. y. parduoti tik tam, kad ją parduotų. Jos iš visų jėgų stengiasi, kad klientai liktų patenkinti. Verslai turėtų labiau pasitikėti agentūromis ir užduoti daugiau klausimų dėl pasiūlytos idėjos jei ji neatrodo tinkama.
Taigi, jei klientas ir agentūra tarpusavyje daugiau kalbėtųsi ir vienas kitam pasakytų savo lūkesčius, norus ar susirūpinimus – tai būtų naudinga abiem pusėms. Dialogas veda link geresnių rezultatų.
– Kokias marketingo, reklamos ir komunikacijos tendencijas išskirtumėte rinkoje šiuo metu?
– Pasaulio mastu marketingas pereina nuo atskirų pavienių kampanijų į nuolatinę, kasdienę komunikaciją. Turinio rinkodara per pastaruosius trejus metus labai išaugo. Taip pat dar didesnio populiarumo sulaukė vaizdo įrašai.
Dar 2016 m. „Facebook“ tinklo įkūrėjas Markas Zuckerbergas sakė, kad kiekvienas verslas privalo turėti savo vaizdo įrašų marketingo strategiją ir aš visiškai su juo sutinku. Pavyzdžiui, vienas mūsų agentūros klientas visus tekstinius įrašus savo bloge pakeitė į vaizdo medžiagą ir tai sugeneravo puikius rezultatus. Vaizdo įrašų platformoje „Youtube“ per pastaruosius metus įrašų skaičius, kurių paieška prasideda žodžiu „kaip“ (angl. „how to“) – padvigubėjo ir t. t. Žmonės vis dažniau pasirenka žiūrėti vaizdo įrašą, nei skaityti tekstinę informaciją.
– Dirbtinio intelekto (DI) pritaikymas marketinge – populiaru?
– Tikrai taip, žmonėms patinka eksperimentuoti ir visi nori būti pirmieji pristatę dar nematytą sprendimą panaudojant DI. Šiuo metu veiksmingai veikia keli populiarūs sprendimai, pavyzdžiui, „Instagram“ platformoje nuotraukų pamėgimų skaičiaus nuspėjimas ir kt.
– Kaip apibūdintumėte Baltijos šalių komunikaciją ir marketingą Europos kontekste?
– Manau, kad esame mažiau lankstūs, palyginti su Jungtine Karalyste ar JAV. Nežinome, kaip iš savęs pasijuokti. Yra daug agentūrų ir klientų, kurie nėra pasirengę priimti ironiją ar satyrą reklamoje. Taip pat stengiamės būti pernelyg mandagūs ir diplomatiški.
Drįsčiau teigti, kad mes gana lėtai priimame pasaulines tendencijas ir nemėgstame rizikuoti. Norime būti tikri, kad veiksmai tikrai atneš gerų rezultatų. Gal todėl agentūros turi įrodyti savo klientams, jog nauji, neįprasti metodai ar veiksmai tikrai veiks, kad klientai rizikuotų ir bandytų ką nors nauja.
Kita vertus, nesunku paaiškinti, kodėl taip yra. Mes esame maža rinka – vienas neteisingas žingsnis gali daug kainuoti. Nesėkmingi bandymai turi didesnę neigiamą įtaką Baltijos šalių bendrovėms nei, pavyzdžiui, bendrovėms Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Olandijoje.
Tačiau tūkstantmečio ir Z kartos ne tokios – šių kartų atstovai turi kitą vertybių sistemą ir standartus. Laiko patikrinti sprendimai ne visuomet paveikia juos, todėl komunikacija turi keistis ir prisitaikyti.
– Ką galėtumėte patarti prekės ženklui, kuris nori atkreipti kliento dėmesį šioje galimybių pilnoje rinkoje?
– Komunikacijos kanalų yra labai įvairių ir jie gali pasiūlyti daug ir išskirtinio turinio. Vadinasi, kiekvienu atveju susiduriame su išskirtine tiksline auditorija, kuriai pasiekti naudojami skirtingi komunikacijos kanalai. Pavyzdžiui, „Youtube“ kanalo dažniausiai klausoma per ausines, tačiau tuo pat metu žmogus veikia dar ką nors kito. Tai parodo, kad garsas šiame kanale reklamai yra tikrai labai svarbus. Tuo tarpu 85 proc. „Facebook“ vartotojų video turinį žiūri be garso. Tai puikiai atskleidžia šių dviejų kanalų skirtumus.
Siūlyčiau pagalvoti, kokias konkrečias naudas vienas ar kitas komunikacijos kanalas gali atnešti konkrečiai kampanijai, ir pagal tai ją planuoti. Nenaudokite žiniasklaidos vien tik tam, kad joje būtumėte. Jūs turite suprasti, kodėl pasirinkote būtent vieną ar kitą žiniasklaidos kanalą, ir stengtis gauti iš jo kaip įmanoma daugiau naudos. Ir, žinoma, išsiskirkite iš konkurentų.
Birželio 6–7 dienomis vyksiantis technologijų ir inovacijų festivalis LOGIN 2019 šiais metais sugrįžta į „Litexpo“ erdves. Daugiau informacijos rasite čia.
