Renovacijos darbų kainyną, kurį jau ne pirmus metus sudarinėja bei statybų kainas ir kainodarą analizuoja didžiulę patirtį turinti įmonė UAB „Sistela“.
„Šis katalogas yra sudaromas vadovaujantis statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, kurie yra priimti Statybos techniniame reglamente. Kainyne yra pateikiami darbų aprašymai, o jų sudėtis yra priartinta prie Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) elektroniniame kataloge pateikiamų darbų specifikacijų ir aprašymų“ , – sako BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyrius vedėjas Edvardas Petrauskas.
Renovacijos darbų kainyne yra pristatomos visos priemonės, kurias galima įgyvendinti vykdant daugiabučio modernizavimą. Todėl tai yra itin naudingas papildomos informacijos įrankis, padedantis gyventojams dar labiau įsigilinti į renovacijos specifiką ir aktyviau įsitraukti į atnaujinimo proceso planavimą bei įgyvendinimą. Pasak E. Petrausko, kainynas itin praverčia būtent ankstyvojoje, planavimo stadijoje.
„Kainyno dėka galima numatyti renovacijos kainą iš anksto ir išvengti netikėto išlaidų padidėjimo, o be to, gyventojai sužino, kokias daugiabučio konstrukcijų atnaujinimo galimybes gali pasirinkti, ar, pavyzdžiui, kokie šilumos laidumo rodikliai pasiekiami apšiltinus stogą/sienas atitinkamomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Kitaip sakant, kainynas leidžia nesunkiai palyginti skirtingus investicijų planų variantus ir atsižvelgti į jų kainas bei pastatui atnešamą naudą“, – teigia pašnekovas.
Specifikacijose – dėmesys detalėms
Ekspertas pasakoja, kad renovacijos kaina susideda iš trijų svarbiausių elementų: medžiagų kainos, mechanizmų kainos ir paties darbo. Vis dėlto, egzistuoja ir kiti darbai bei kitos priemonės, prisidedančios prie pilnos renovacijos kainos.
„Į kainyną žiūrime labai atsakingai ir stengiamės skirti kuo daugiau dėmesio net, atrodytų, mažiausioms ir nereikšmingoms detalėms – nes norime, kad gyventojams neliktų jokių neaiškumų ir jie turėtų visą įmanomą ir aktualią informaciją. Pavyzdžiui, visas išlaidas daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimui detalizuojame į tiesiogines ir netiesiogines. Tiesioginių išlaidų sudėtyje pateikiame numatomas būtinųjų statybinių medžiagų įsigijimo, statybininkų darbo užmokesčio, mokesčių, įrenginių eksploatavimo, statybvietės įrengimo, eksploatavimo bei valdymo išlaidas. Tiesioginės išlaidos sudaro tik dalį kainos, kadangi kiekvienas rangovas visuomet patiria ir tam tikras netiesiogines išlaidas. Netiesioginės išlaidos susideda iš statybų vykdytojo pridėtinių išlaidų, apimančių administracijos ūkio išlaidas ir iki 5 procentų skaičiuojamojo pelno nuo visų išlaidų sumos. Pelnas, kaip sudėtinė kainos dalis, būtinas siekiant užtikrinti stabilią įmonės veiklą, plėtrą ir garantijas. Negalime tikėtis, kad rangovas, atliekantis renovacijos darbus, iš anksto planuotų „eiti į minusą“ – juk atnaujinimą įgyvendina privačios įmonės, siekiančios gerų rezultatų“, – pasakoja UAB „Sistela“ generalinis direktorius Albinas Vaitkevičius.
Visgi, anot jo, net ir žinant, kiek atsieis renovacija, gyventojus dažnai ištinka nuostaba išvydus galutinę investicijų sumą.
„Žmonės neretai į renovacijos išlaidas žiūri kiek paviršutiniškai, tačiau šioje vietoje svarbu žvelgti ypač atidžiai. Štai šiltinant fasadą gali pasirodyti, kad jo kainą sudaro tik šiltinamosios medžiagos pritvirtinimas ir apdaila. Iš tikrųjų, prie kainos išaugimo gali prisidėti ir pastolių eksploatacijos išlaidos ar papildomų konstrukcijų bei apdailos elementų pritvirtinimas, kaip ir kiti būtini darbai – stogelių, palangių ir parapetų sutvarkymas ir daugybė kitų. Renovacijos darbų kainyne galima rasti visas išvardintas specifikacijas, kartu su jų kainomis“, – teigia A. Vaitkevičius.
Konkurencija mažina kainas
Neseniai atlikta renovacijos rinkos tendencijos analizė atskleidė, kad Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos dalyviai už rangos darbus moka penktadaliu mažiau, lyginant su rinkos vidurkiu.
Palyginus Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) elektroniniame kataloge vykusių darbų pirkimų kainas, kurios buvo numatytos investicijų planuose ir su išlaidomis, kurias gyventojai galiausiai investavo į renovaciją, paaiškėjo, kad butų savininkai už statybos darbus išleidžia 15 proc. mažiau nei įprasta. Tai reiškia, kad investicijų plane numatyta kaina nėra galutinė ir gali kristi. E. Petrauskas teigia, kad prie to galėjo prisidėti ir išaugusi konkurencija tarp rangovų.
„Anksčiau rangos darbų pirkimų konkursuose dalyvaudavo daug mažiau statybos darbus atliekančių įmonių – vos viena ar kelios, o šiandien vienas konkursas gali sulaukti ir dešimties rangovų pasiūlymų. Natūraliai auganti konkurencija yra sveika – tai skatina įmones ne tik varžytis dėl kainos, bet ir pasitempti atliekant darbus“, – pastebi pašnekovas.
Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.
