Nors oficialios statistikos nėra, šie, pirmą kartą minint Tarptautinę informavimo apie maisto švaistymą dieną, „Rimi Lietuva“ atliktos apklausos rezultatai atskleidžia, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių, kasdien išvaistoma tonos maisto, o tai daro įtaką jo kainoms ir klimato kaitai.
Apie trečdalį viso pasaulio maisto yra išmetama arba kitaip sunaikinama
„Apie vieną trečdalį viso pasaulyje užauginamo ir pagaminamo maisto yra išmetama arba kitaip sunaikinama. Šis Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos pateikiamas skaičius atskleidžia, kokio mąsto globali problema yra maisto švaistymas. Lietuvoje duomenų apie maisto švaistymą labai mažai, dar mažiau – švietimo ir edukacijos, nuo kurios ir reikėtų pradėti, siekiant mažinti išmetamo maisto kiekį. O tai daryti būtina, nes švaistomas maistas prisideda prie klimato kaitos ir augančių maisto kainų“, – sako „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas.
Jei mažiau išmestume maisto, jo mažiau būtų ir gaminama.
Pasak jo, gausiai švaistomas maistas rodo, kad rinkoje jo yra per daug, jo per daug ir perkama. „Maisto paklausa tokiu atveju yra sąlyginai „išpūsta“ ir susiduriama su ekonominio burbulo situacija, kuri paprastai lemia augančias kainas“, – sako „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad maisto pramonė tiesiogiai sukuria apie 12 proc. viso pasaulio CO2 emisijų:
„Jei mažiau išmestume maisto, jo mažiau būtų ir gaminama. Dėl to atitinkamai mažėtų ir į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekis. Be to, atliekomis virtęs ir sąvartynuose pūvantis maistas išskiria metano dujas, kurios daro žymiai didesnę įtaką šiltnamio efektui nei anglies dvideginis.“
Kaip ir sprendžiant daugelį kitų problemų, mažinant maisto švaistymą, efektyviausia priemonė – švietimas: „Jau su arbatpinigius gaunančiais ir pasiruošti bent paprasčiausią užkandį gebančiais vaikais reikėtų kalbėti, kiek iš tiesų ir kokių produktų būtina įsigyti, kiek suvalgoma vienu kartu, kaip maistą ilgiau išlaikyti šviežią ir kaip elgtis su pietų ar vakarienės metu nesuvalgytu patiekalu. Būtent šių žinių ir trūksta dabartiniams suaugėliams, o viena dažniausių priežasčių, kodėl išmetame maistą – pasigaminame jo per daug“, – sako L.Aleliūnas ir pataria, kaip spręsti tokias situacijas: „Sudėkite maisto likučius porcijomis į maišelius ir užšaldykite. Bent kelias dienas nereikės sukti galvos, ką pietums neštis į darbą – tereikės pasišildyti jau paruoštą maistą.“
Per mėnesį vidutinė Lietuvos šeima išmeta maisto už kelias dešimtis eurų
Pasak „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovo, kita dažniausia priežastis, kodėl išmetamas maistas – perkama per daug. „Istorinė lietuvių tautos patirtis daro labai stiprią įtaką tam, jog jaučiamės blogai, nesaugiai, jei egzistuoja bent menkiausia tikimybė, kad galime pritrūkti maisto. Dėl šios priežasties, vietoje 1 kg mėsos perkame 1,5 kg, o tada sukame galvas, kur dėti likusius maltinukus. Vis tik galiausiai, jiems kelias dienas pastovėjus šaldytuve, ramia sąžine išmetame, net nesusimąstydami, kad išmetėme, kokius 5 eurus. Padauginus šį skaičių iš dviejų – būtent tiek kartų per savaitę, mūsų atliktos apklausos duomenimis, gyventojai dažniausiai išmeta jau paruoštą maistą, ir dar iš keturių, gauname, kad vidutinė lietuvių šeima išmeta apie 40 Eur vertės maisto per mėnesį. Palyginimui, 2019 m. „Eurostat“ duomenimis, vidutinis lietuvis švietimui išleidžia iki 5 Eur per mėnesį.”
„Maisto švaistymo mažinimo procese svarbu ne tik pirkinių planavimas, bet ir tinkamas ant maisto produktų esančio ženklinimo supratimas. Dalindami paramą maistu pastebime, kad žmonės dažnai nesupranta, jog pasibaigus terminui „Geriausias iki“ maisto produktai dar kurį laiką yra tinkami vartoti“, – tinkamo informavimo svarbą pabrėžia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos galima savanoriaujant ar aukojant lėšų.
„Taip pat reikia nepamiršti, jog kiekvienas, norintis prisidėti prie išmetamo maisto kiekio mažinimo, gali palaikyti ir su maisto švaistymu kovojančias organizacijas. Didžiausia jų – „Maisto bankas“, praėjusiais metais nuo išmetimo išgelbėjęs daugiau nei 5000 tonų maisto. Prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos galima savanoriaujant ar aukojant lėšų, taip ne tik prisidėsite prie kovos su maisto švaistymu, bet ir padėsite sunkiau gyvenantiems Lietuvos žmonėms.“
Apie tai, kaip paprastai, kasdieniais įpročiais, tokiais kaip, maisto planavimas, maisto galiojimo datų atidus sekimas, maisto likučių užšaldymas ir panaudojimas, pirkinių sąrašo sudarymas, kiekvienas gali siekti išmesti mažiau maisto, iki pat rugsėjo pabaigos „Rimi“ tinklo parduotuvėse gyventojus informuos pranešimai kasose.
Apie maisto švaistymo situaciją Lietuvoje ir pasaulyje bei būdus, kaip ją spręsti, 15min tiesioginėje transliacijoje diskutuos Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas, „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius, virtuvės šefas Evaldas Žaliukas ir „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas L.Aleliūnas. Transliaciją stebėkite – antradienį, rugsėjo 29 d., 11 val.
