„Savo veiklą pradėjome kaip moteriškų drabužių, tokių kaip švarkai, striukės ir paltai gamintojai. Tačiau atėjus 2009-ųjų metų ekonominei krizei, įmonės likimas „pakibo“ ant plauko – teko arba nutraukti veiklą, arba ieškoti naujų krypčių. Taip gavosi, kad vieni baldų gamintojai, savo produkciją eksportuojantys į Norvegiją, ieškojo, kas galėtų pasiųti čiužinių užvalkalus – kadangi mūsų veikla susijusi su siuvimu, darbu apsiėmėme. Galiausiai, rezultatu patenkinti klientai pasiūlė gaminti čiužinius, tad praėję 3 mėnesių intensyvius mokymus 2010-aisiais pradėjome vykdyti šią veiklą ir ją sėkmingai tęsiame iki šiol“, – pasakoja įmonės vadovas Arūnas Svidrius.
Išskirtinis dėmesys ne tik kokybei, bet ir tvarumui
Per beveik 15 veiklos metų įmonės įkurtas prekės ženklas „Auraplus“ pelnė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gyventojų simpatijas – Šiauliuose gaminama produkcija eksportuojama ir į Švedijos, Danijos, Vokietijos, Norvegijos bei Latvijos rinkas. 25 darbuotojus turinti „Ausnė“ kasdien pagamina 40-50 čiužinių, o per savaitę iš gamybinių patalpų išvyksta gaminiais pakrauti 1-2 vilkikai.
A. Svidriaus teigimu, prie įmonės sėkmės prisideda ne tik gebėjimas prisitaikyti prie rinkos poreikių, savo darbą išmananti komanda, aukšta produkcijos kokybė, bet taip pat – ir dėmesys tvarumui.
„Gamyboje naudojame ne tik aukštos kokybės, sertifikuotas, bet ir žmogui bei aplinkai draugiškas medžiagas, kurios užtikrina komfortišką poilsį bei rūpinasi gamta“, – sako „Ausnės“ vadovas ir teigia, kad siekdama gamyboje diegti dar daugiau žaliųjų technologijų, o tuo pačiu – didinti konkurencingumą tiek vietos, tiek ir užsienio rinkose, įmonė pasinaudojo Norvegijos finansinio mechanizmo „Norway Grants“ programa ir įsigijo išmanią čiužinių gamybos liniją.
„Dar prieš įgyvendinant „Norway Grants“ projektą važinėdavome po tarptautines parodas ir stebėdavomės, kaip Jungtinių Amerikos Valstijų verslininkai sugebėdavo savo gaminius parduoti Europoje – juk transportavimo išlaidos tokiam produktui kaip čiužinys yra tikrai labai didelės. Atlikę rinkos tyrimą sužinojome apie įrangą, kurios dėka čiužinius galima supakuoti į specialias dėžes, taip sumažinant transporto kaštus – pasitarėme su savo partneriais Norvegijoje ir nusprendėme, kad tokios išmanios čiužinių gamybos linijos reikia ir mums“, – dalijasi A.Svidrius.
Puoselėja santykius su Norvegijos partneriais
Bendradarbiaudama kartu su Norvegijos žaliųjų inovacijų kūrėja ir diegėja „Lawo Lab AS“, „Ausnė“ įsigijo automatinį čiužinių apvyniojimo, suspaudimo ir lankstymo pakavimo įrenginį bei automatinę karšto klijavimo sistemą.
„Įsigyta technologija leidžia gaminti 100 proc. perdirbamas pakuotes bei užtikrinti pažangesnes produkto technologines savybes: papildomą spyruoklių apsaugą, ventiliacines angas, 50 proc. sumažinti drėgmės tikimybę. Projekto metu ne tik turėjome galimybę tobulėti, prisidėti prie inovatyvių projektų įgyvendinimo, bet taip pat puoselėti ilgalaikius dvišalius santykius tarp Lietuvos ir Norvegijos“, – teigia įmonės vadovas bei džiaugiasi projekto sėkme – padidėjusiomis gamybos apimtimis ir sumažėjusiomis produktų transportavimo išlaidomis.
Projektą administravusios Inovacijų agentūros „Norway Grants“ programos vadovės Monikos Kemežytės-Vaitiekūnienės teigimu, ši programa – puikus pavyzdys, kaip tarptautinis bendradarbiavimas gali prisidėti ne tik prie ekonominių ryšių stiprinimo, bet ir tvarių projektų įgyvendinimo.
„Inovacijų ir tvarumo derinimas – šiuolaikinio verslo raktas į sėkmę. Jis ne tik padeda sumažinti ekologinį pėdsaką, diegti aplinkai draugiškas technologijas, bet taip pat kuria ilgalaikę pridėtinę vertę tiek vietos, tiek ir tarptautinėse rinkose bei užtikrina ekonominį augimą. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio, ne tik Lietuvos pramonei, bet ir visam globaliam tvarumo judėjimui svarbaus projekto“, – teigia Inovacijų agentūros ekspertė.
Programa „Norway Grants“ siekia prisidėti prie didesnės pridėtinės vertės kūrimo ir tvaraus ekonomikos augimo, skatinti Lietuvos įmonių konkurencingumą ir dvišalį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Norvegijos bendrovių. Programos investicijos 2014-2021 m. buvo nukreipiamos į žalios pramonės inovacijų ir informacinių ryšių technologijų sritis.
