Nepakliūti ant pavojų keliančių asmenų jauko ir apsaugoti pinigus banko sąskaitoje padės esminių sukčių paliekamų pėdsakų identifikavimas.
1. Unikalaus internetinio adreso analizė
„Nauja sukčių schema veikia taip: jie dažniausiai ieško skelbimų su parduodamomis prekėmis, kurių vertė didesnė, sakykime, 100 Eur ir brangiau. Tai gali būti, iš esmės, bet kas – elektronika, mobilieji telefonai, buitinė technika ar baldai. Su skelbimo autoriumi jie susisiekia per populiarias susirašinėjimo programėles „WhatsApp“ arba „Viber“.
Teigia, esą susidomėjo jūsų preke, ir užduoda standartinius klausimus: ar prekė vis dar yra, kokia jos būklė, ar siųstumėte į kitą miestą. Išsyk po to pirkėju apsimetantis sukčius siunčia pardavėjui nuorodą į fiktyvų internetinį tinklalapį, primenantį tikrąjį Skelbiu.lt“, – apie naująją sukčių sukurtą schemą vartotojus įspėja portalo Skelbiu.lt vadovas Simonas Orkinas.
Nors interneto naršyklėje naujai atvertas puslapis visiškai fiktyvus, tam tikros vizualinės detalės gali priminti tikrąjį portalą Skelbiu.lt ir suklaidinti mažiau atidų vartotoją.
Fiktyviame tinklalapyje patalpintas toks pats logotipas, naudojama panaši spalvinė gama, pateikiami prekių aprašymai. Šioje vietoje derėtų pradėti faktų patikrinimą.
Lankomiausio šalies skelbimų portalo Skelbiu.lt domenas yra www.skelbiu.lt. Priklausomai nuo vartotojo pasirinktos kalbos versijos, unikalaus internetinio adreso pradžioje gali atsirasti simboliai „ru“.
Tokiu atveju interneto naršyklės langelyje matysite ru.skelbiu.lt. Naršant mobiliuoju, atitinkamai internetinis adresas gali būti m.skelbiu.lt arba m.ru.skelbiu.lt.
„Priklausomai nuo pasirinktos kalbos, svetainės adreso variacijos gali būti įvairios, bet jose būtinai įrašytas dėmuo „skelbiu.lt“. Sukčiai identiško pavadinimo sukurti negali, todėl sudaro panašius, pavyzdžiui, „www.skelbiult-safe.online“, „skelbiult.online“ arba raidę „l“ pakeičia raide „i“.
Tai – pirmasis ženklas, išduodantis, kad kitoje ekrano pusėje sėdi ne potencialus pirkėjas, bet, deja, sukčius“, – perspėja S.Orkinas.
2. Neatskleiskite banko kortelės numerio
Fiktyvias internetines svetaines virtualūs sukčiai kuria ne šiaip sau. Pasidalinęs tokio puslapio nuoroda su pardavėju, sukčius teigia prekę perkantis per kurjerį, o norėdamas gauti pinigus, pardavėjas neva turi svetainėje įrašyti savo banko kortelės duomenis.
„Jie ragina įrašyti savo banko kortelės numerį, neva atsiskaitysią, o jūs, gavę pinigus, prekę išsiųsite.
Sukčiai taip pat taikosi gauti ir jūsų prisijungimo prie interneto banko duomenis. Jeigu jiems pavyksta, pasitaiko, kad skelbimo autorius į telefoną gali gauti pranešimą apie bandymą prisijungti prie internetinės bankininkystės su jam priklausančiu „Smart-ID“, nors pats tuo metu tikrai nesijungia.
Taip per fiktyvų puslapį vyksta jūsų banko kortelės duomenų „žvejyba“ tam, kad sukčiai, susirinkę tuos duomenis, nelegaliai pasisavintų jūsų banko sąskaitoje turimus pinigus arba dalį jų.
Įsidėmėkite: pirkėjas gali prašyti vien tik jūsų banko sąskaitos, bet ne kortelės numerio ir vardo bei pavardės, kad galėtų atlikti įprastą bankinį pavedimą. Banko kortelės duomenų neatskleiskite niekam“, – pabrėžia S.Orkinas.
„Kartais naujas pinigų pasisavinimo schemas kuriantys sukčiai netgi akiplėšiškai prašo pervesti jiems tam tikrą sumą, nors esate netgi ne pirkėjas, o pardavėjas. Jokiu būdu to nedarykite. Patariame tokiu vartotoju nepasitikėti, o savo parduodamą prekę išsiųsti tik įsitikinus, kad pinigai pasiekė jūsų banko sąskaitą“, – primena portalo Skelbiu.lt vadovas.
3. Sukčiai patys kelia jūsų prekės kainą ir rašo nerišliai
Tendencingais bruožais pasižymi ir virtualių sukčių bendravimo kultūra.
Dažnai pardavėjui daromas psichologinis spaudimas, teigiama, kad „pirkėjas“ turi kažkur skubiai išvykti, todėl vėliau atsiskaityti galimybės nebeturės.
Įtarimą kelti turėtų ir tai, kad sukčiai jūsų siūlomą prekę įsigyti siekia netgi už didesnę pinigų sumą negu nustatęs esate jūs.
Kaip sukčiai sugeba mėtyti pėdas?
Kadangi sukčiavimo schemos ir atvejai yra žinomi, gali natūraliai kilti klausimas, kodėl tokio pobūdžio nelegali veikla tiesiog nesustabdoma? Portalo Skelbiu.lt vadovas įvardija kelias priežastis:
„Tokie sukčiai dažniausiai veikia iš užsienio valstybių, todėl kartais jie vartoja netaisyklingą lietuvių kalbą, tekstus iš savo kalbos į lietuvių versdami internetinėmis programomis. Apie visus atvejus, žinoma, informuojame teisėsaugą, tačiau valstybių sienos yra didelis kliuvinys.
Turime domenų administratorių Lietuvoje, kuris gali blokuoti prieigą prie fiktyvių lietuviškų puslapių, tačiau jis negali blokuoti ne mūsų šalyje registruotų svetainių. Tuo tarpu prisibelsti prie užsienio valstybių administratorių sudėtinga ir užtrunka nemažai laiko.
Galus atsekti sunku ir dėl to, kad sukčiai vengia gyvo bendravimo su pardavėju funkcijos, siūlomos portale Skelbiu.lt. Jeigu jie naudotųsi šia funkcija, galėtume matyti sukčių IP adresus ir rasti tam tikrus jų pėdsakus, todėl jie bendrauja telefonu, programėlėmis, naudoja išankstinio apmokėjimo SIM korteles, kurias dažnai keičia.“
Būkite budrūs: kenčia ne tik Skelbiu.lt
Lankomiausias šalies skelbimų portalas Skelbiu.lt – toli gražu ne vienintelis virtualių sukčių taikinys. Prieš kelias dienas apie panašaus pobūdžio atakas prabilo ir siuntų pristatymo paslaugų teikėjai.
Sukčiai kuria fiktyvius kurjerių puslapius ir taip pat bando išvilioti banko kortelių duomenis iš jų vartotojų.
„Pastebėję šiuos sukčiavimo atvejus, iš karto įspėjome portalo pardavėjus būti budrius ir neužkibti ant sukčių jauko. Nuo šiol pirmąjį skelbimą įdėjusiems lankytojams siunčiame apie galimus sukčius informuojančią žinutę, kuri ragina nesidalinti savo banko kortelių duomenimis.
Į viską reikėtų žvelgti kritiškai. Jeigu jums kyla įtarimas, kad kažkas negerai, greičiausiai taip ir yra“, – pabrėžia S.Orkinas.
Portalo vadovo teigimu, jeigu klostosi nerimą kelianti situacija, derėtų nedelsiant kreiptis konsultacijai tiesiai į Skelbiu.lt klientų aptarnavimo specialistus el. paštu info@skelbiu.lt arba tel. nr. +370 664 55727.
Jeigu manote, kad jūsų mokėjimo kortelės duomenys pateko į nusikaltėlių rankas, kuo skubiau kreipkitės į savo banką.
