Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Socialinio verslo mitų griovėjai. 3 mitas – socialinis verslas gyvuoja tik iš paramų

Socialinis verslas mūsų šalyje vis dar dažnai siejamas su labdaros organizacijomis bei identifikuojamas kaip paramos prašytojas.
Socialinio verslo mitų griovėjai
Socialinio verslo mitų griovėjai / Organizatorių nuotr.

Yra daug galvojančių, kad į socialinį pokytį besiorientuojančios kompanijos, negali komercializuoti savo veiklos. Tai atskleidžia ir trečiasis socialinio mitų griovėjų reportažas, kuriame kalbintų gatvėje sutiktų praeivių nuomonės buvo panašios.

VIDEO: Socialinio verslo mitų griovėjai. 3 mitas – socialinis verslas gyvuoja tik iš paramų

„Tik iš paramų, nes jis kitaip negali‘‘ – paklaustas, iš kokių lėšų, jo nuomone, gyvuoja socialinis verslas, sako sutiktas vyriškis Laisvės alėjoje. „Tai yra paramos verslas“, – teigia kita praeivė. Apklausus kelias dešimtis žmonių susidarė įspūdis, jog parama yra pagrindinė socialinio verslo egzistavimo sąlyga, tačiau tikrai išgirdome ir priešingų nuomonių. Todėl suskubome išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų?

„InTegra House“ vadovas bei socialinių inovacijų ir verslo vystymo programos „ChangeMakers‘ON“ ekspertas Lukas Benevičius savo pavyzdžiu įrodo, jog socialiniam verslui parama nėra būtina. Jis pasakoja, kad ,,InTegra House‘‘ kūrybos ir sąmoningumo namai šiuo metu sėkmingai veikia pagal socialinio verslo modelį ir yra puikus to pavyzdys, kaip tokiam verslui uždirbti, kurti darbo vietas, mokėti atlyginimus bei vykdyti įvairias iniciatyvas savo pačių jėgomis.

Šiandieniniame dinamiškame pasaulyje organizacijos suprato, jog neįmanoma pasiekti pamatuojamų sisteminių pokyčių bei efektyvių rezultatų, didžiausią dalį energijos kreipiant tik tam, kad užsiauginti būrį rėmėjų, kurie nuolatos aukotų laiką bei lėšas vienkartinėms socialinėms akcijoms. Organizacijos išties pradėjo siekti dirbti efektyviau. Susiformavo kitoks verslo modelis – socialinis verslas, sprendžiantis tas problemas, kurių nesiima spręsti tradicinės įmonės ar valdžios atstovai ir tuo pačiu gebantis savarankiškai iš vykdomų veiklų generuoti pajamas.

Taigi, sėkmingai sugriautas dar vienas socialinį verslą lydintis mitas. Ir tai dar tikrai ne viskas, ką jums paruošė socialinio verslo mitų griovėjai, todėl laukite kitų serijų, pasitikrinkite žinias ir griaukite mitus kartu.

O visus Lietuvos kūrėjus, susipažinusius su socialinio verslo modeliu bei siekiančius rinkai pristatyti socialines inovacijas ar norinčius prisijungti prie jau didelį įdirbį padariusių komandų, VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“, Kauno Technologijos Universitetas ir VšĮ „Versli Lietuva“ kviečia registruotis į socialinių inovacijų ir verslo vystymo stovyklą „ChangeMakers’ON“.

Nuoroda į registracijos formą dalyviams, kurie nori prisijungti prie idėjų įgyvendinimo – ČIA.

Nuoroda į registracijos formą dalyviams, kurie nori pateikti naują idėją – ČIA.

Nuoroda į registracijos formą savanoriams, kurie nori prisidėti prie stovyklos organizavimo – ČIA.

Daugiau apie pačią programą ChangeMakers’ON tinklapyje – www.changemakerson.com

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų