Apie mūsų šalies startuolių plėtros galimybes, iššūkius, taip pat prielaidas gimti „vienaragiui“ kalbamės su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovu Kęstučiu Šetkumi, investuotoju, Žinių ekonomikos forumo tarybos pirmininku Mindaugu Glodu ir artėjančio technologijų forumo „Innovation Drift 2019“ svečiais: „Particle 3D“ įkūrėju danu Martinu Bonde’as Jensenu (jau 28-erių išrinktas į prestižinį Forbes „Top 30 under 30“ sąrašą žmonių, turinčių daugiausia įtakos mokslui ir sveikatos sričiai), Izraelio inovacijų centro „Start in Haifa“ įkūrėju ir investuotoju į startuolius, unikalios programos iniciatoriumi Teddy Nehmad ir Christoph Sollich, žinomu kaip startuolių vystytojas ir mentorius Pitch Doctor.
Su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos startuolių ekosistema?
Pirmosios startuolių tipo verslo apraiškos Lietuvoje pradėjo kurtis prieš gerą dešimtmetį, tačiau aktyviau bendra ekosistema pradėjo vystytis tik nuo 2012 m. Šiandien jos progresas akivaizdus: startuolių skaičius auga, netrūksta idėjų, startuolių noriai dairosi investuotojai, veiklą skatina skirtingos institucijos ir programos, kuriasi technologijų parkai ir pan. Tai patvirtina ir skaičiai: remiantis „Versli Lietuva“ padalinio „Startup Lithuania“ duomenimis, pernai mūsų šalyje veikė apie 520 startuolių, kurie pritraukė 183 mln. eurų investicijų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja, kad 2020 m. jų galėtų veikti 1000. Net ir šios palankios tendencijos neleidžia pamiršti iššūkių, su kuriais šie verslai susiduria nuolat.
M. Glodo teigimu, Lietuvos startuolių ekosistemai labiausiai trūksta patyrusių verslininkų įsitrakimo: „Žmonių, kurie idėjas gali paversti sėkmingu verslu nėra daug. Atsiranda tam tikras uždaras ratas: trūksta sėkmės istorijų, todėl neskubama investuoti ir dėl to trūksta sėkmės istorijų... Reikalingi verslo kultūros pokyčiai: visų pirma – didesnė rizikos tolerancija“. Jam antrina ir MITA vadovas K. Šetkus: „Reikia prisiimti riziką ir sudaryti galimybes greitam startuolių augimui ir plėtrai.“
MITA prioritetu laiko aplinką, kurioje skatinamas kūrybiškumas ir nestandartinis mąstymas: „Kuo geresnė inovacijų ekosistema, tuo daugiau galimybių atsirasti startuoliui vienaragiui Lietuvoje. Inovacijos neatsiranda dėl to, kad žmonėms suteikiamos paskatos. Inovacijos gimsta, kai kuriama aplinka, kurioje žmonių idėjos gali sąveikauti, – teigia MITA direktorius. – Manau, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta labai svarbūs procesai, kurie paskatins startuolių augimo proveržį ateityje: tai ir įvairūs hackaton‘ai, specialūs startuoliams skirti renginiai, apdovanojimų iniciatyvos, kuriamos specialios darbui skirtos erdvės, daug galimybių akceleravimui užsienyje ir kt. MITA siūlo startuoliams specialią ES priemonę „Inostartas“, kuri skatina kurti prototipus ir įdarbinti mokslininkus, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo priemonę, kuri kviečia mokslo įstaigas steigti atžalines įmones (spin-off‘us).“
„Šiuo metu būtina sudaryti sąlygas atsirasti fintech ir gyvybės mokslų startuoliams, nes šios sritys yra prioritetinės valstybės mastu. MITA pradėjo vystyti tokias iniciatyvas kaip „Fintech LT“ ir „Gyvybės mokslų technologijų populiarinimas“, kuriose numatytos palankios sąlygas startuoliams kurtis. Ne mažiau svarbu skatinti naujo verslo kūrimąsi dirbtinio intelekto, robotikos ir kitų perspektyvių technologijų srityse, – sako K. Šetkus. – Taip pat labai svarbu skatinti startuolių įsikūrimą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Šiuo metu ¾ startuolių veikia Vilniuje ir tik 11 % Kaune.“
Lietuva pasiruošusi priimti ir užsienio startuolius: susidomėjimo sulaukė „Startup Visa“, orientuota pritraukti inovatyvių ir greitai augančių verslų kūrėjus iš ne ES šalių. Pagal šią programą oficialiai Lietuvoje įmones įsteigė 23 startuoliai, taip pat dar yra kelios dešimtys įvertintų ir patvirtintų paraiškų. Planuojama sudaryti galimybes startuoliams turėti virtualią buveinę.
Startuolių sėkmę lemiantys veiksniai
Startuolių kūrimas reikalauja didelių pastangų, o dažnai ir sėkmės. Viena pagrindinių prielaidų išlieka stiprus valstybės palaikymas ir gera įstatyminė bei mokestinė bazės. Tai, kad valstybiniu lygmeniu siekiama paversti Lietuvą aukštųjų technologijų centru, labai palanku startuolių plėtrai.
Prie to prisideda Ekonomikos ir inovacijų ministerija, gerinanti sąlygas startuoliams, pvz., viena iš naujausių iniciatyvų – kad opcionų apmokestinimas taptų patrauklesnis. Kadangi startuoliai veiklos pradžioje neturi pakankamai lėšų verslui vystyti ir konkurencingiems atlyginimams mokėti, alternatyva tampa įmonės akcijų suteikimas darbuotojams. Manoma, kad palankesnis opcionų apmokestinimas leis jaunoms įmonėms motyvuoti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų.
Teigiamos įtakos turės ir naujasis Technologijų ir inovacijų įstatymas, kuriuo siekiama sukurti darnią teisinę aplinką, įstatymu nustatančią pagrindines mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo ir bendradarbiavimo sritis. Bus skiriama daugiau dėmesio eksperimentinei plėtrai, taip pat technologijų, sukurtų mokslo įstaigose, įvedimui į rinką. Tokiu būdu progresyvių studentų pagimdytos idėjos greičiau pasieks mūsų namus, biurus, mokyklas, ligonines ir pan.
Kaip užauginti „vienaragį“?
Atsižvelgdami į startuolių ekosistemos plėtrą, srities ekspertai vis dažniau diskutuoja, kodėl Lietuvai trūksta sėkmės istorijų, kurios paprastai tapatinamos su „vienaragiais“, įmonėmis išaugusiomis iki milijardo apyvartos.
„Vienaragiai gamtoje neegzistuoja, – juokiasi M. Glodas. – Jei per startuolį pavyko sukurti greitai augantį ir pelną generuojantį verslą, tai jau yra gerai ir tuo reikia džiaugtis.“ Pašnekovas dar priduria, kad viskam reikia laiko. Dažnai lygiuojamasi į labiau patyrusias rinkas ir nusiviliama, kad nuo jų atsiliekame. Tačiau dabartinį lygį šios šalys pasiekė ne per metus ar dvejus. „Reikia vertinti tai, kad einame į priekį, ir nesustoti“, – teigia investuotojas.
„Kai manęs paklausia apie „vienaragį“, visada sakau – būkite kantrūs. Žinoma, gali atsitikti, kad penktas startuolis mieste iššoko į aukštumas, tačiau labiausiai tikėtina, kad „vienaragis“ gims iš kelių šimtų startuolių, – akcentuoja ir Pitch Doctor. – Sunkiausiai gimsta pirmasis, nes prie jo dirbę žmonės perima sėkmės patirtį ir sukelia naujų perspektyvių startuolių bangą“.
„Išskirčiau kelias pagrindines prielaidas, padėsiančias Lietuvoje užauginti milijardinę įmonę, prilygstančią keleivių vežimo tarpininkavimo paslaugų kompanijai „Uber“, Kinijos technologijų bendrovei „Xiaomi“, būsto nuomos platformai „Airbnb“. Visų pirma, tai tikėjimas startuoliais. Labai svarbu sulaukti pasitikėjimo ir dėmesio tiek iš Vyriausybės, tiek iš rizikos kapitalo fondų bei investuotojų. Turi formuotis bendra nuomonė, kad startuoliai gali atnešti didelę ekonominę naudą valstybei, ekonomikai, – teigia MITA direktorius K. Šetkus. – Kitos svarbios prielaidos yra teisinis reguliavimas, talentų įtraukimas ir finansiniai instrumentai.“
Kalbėdamas apie tai, kas paskatina startuolio spurtą, Pitch Doctor teigia: „Visų pirma edukacija – žmonės su puikiais gebėjimais yra esminis sėkmingo stratuolio garantas. Svarbu techninės žinios, bet reikia daug dėmesio skirti ir marketingui, dizainui. Verslumas turi būti kiekvienos studijų programos dalis. Taip pat negalima pamiršti specifinės informacijos, kurią galima gauti iš labiau patyrusių ekosistemų ar verslininkų.“
Verslumas turi būti kiekvienos studijų programos dalis
Nišos startuolių plėtrai
„Innovation Drift“ ypatingą dėmesį skirs analizuoti ateities žmonių poreikius. Tai atspirties taškas naujam startuolui renkantis veiklos nišą. Nors šiuo metu Lietuvoje dominuoja finansinių technologijų verslai, atkreiptinas dėmesys į tokias perspektyvias sritis kaip medicina, dirbtinis intelektas, dizainas, kosmoso technologijos, lūžio inovacijos.
„Augant ir senstant visuomenei, esame priversti teikti pasiūlymus globalioms sveikatos problemoms spręsti, kurios būtų orientuotos į trečiojo pasaulio šalių poreikius ir padėtų atpiginti šiandien egzistuojančius gydymo metodus“, – teigia M. B. Janesenas. Jo pristatomi 3D spausdintuvai leidžia kurti pagal kiekvieno paciento poreikius priderintus veido rekonstrukcijai reikalingus kaulu implantus. „Per artimiausią dešimtmetį medicina artės prie individualaus paciento: kalbu tiek apie personalines piliules, sukurtas iš skirtingų vaistų derinio, tiek apie implantus, parengtus pagal atskiro žmogaus anatomiją“, – savo įžvalgomis dalinasi novatorius.
Tarptautinės perspektyvos Lietuvos startuoliams
Startuolių verslo modelis paprastai pasižymi dideliu augimo potencialu, gebėjimu sėkmingai veikti augant verslo mastui bei galimybe multiplikuoti verslą. Taigi šiam verslui gyvybiškai būtina jausti tarptautinį pulsą, perimti patirtis ir įvertinti plėtros potencialą užsienio rinkose. Todėl toks renginys, kaip artėjantis „Innovation Drift“ forumas naudingas ne tik žinių, patirties sklaida, bet ir kaip vieta užmegzti naujus kontaktus, pasisemti idėjų ir ryžto veikti.
Vienas iš dalyvių, Izraelio inovacijų centro „Start in Haifa“ įkūrėjas ir investuotojas į startuolius, unikalios programos iniciatorius – Teddy Nehmad. Jo pastangomis pernai Lietuvos startuolių delegacija dalyvavo pirmojoje MITA akceleravimo programoje Izraelyje, Haifos mieste. Net šeši jauni verslai: „BalticPromo“ (Parcolo), „Biomė“, „Gasefis“ (Gasefi), „Innospark“ (Monai), „Parking industries“ (Welparko) ir „Visela“ (Diliro) sėmėsi patirties iš Izraelio mentorių ir investuotojų. Trys geriausieji, sėkmingai pasirodę „Demo“ dienoje, sulaukė investuotojų įvertinimo ir ekspertų pagyrų. „Turėdama aukšto lygio akademines institucijas, puikių idėjų ir pažangių verslininkų, Lietuva turi didžiulį potencialą tapti regiono inovacijų lyderiu. Jai trūksta „vedančios rankos“, kuri padėtų tapti startuolių valstybe, – teigia T. Nehmad. – Per kelerius metus galime sukurti tokią aplinką, kuri įkvėptų kiekvieną talentingą Lietuvos jaunuolį tapti technologijų profesionalu. Žinau, ko tam reikia, ir būsiu laimingas matydamas, kaip auga ši šalis“.
Apie tarptautinius mainus kalba ir Pitch Doctor: „Surasti investuotojus savo šalyje užima laiko. Todėl svarbu užsienio investuotojams pristatyti startuolius arba kviečiant į renginius savoje ekosistemoje, arba siunčiant sėkmingus startuolius į užsienio renginius. Investuotojai visai kitaip vertins galimybę įsitraukti į lietuviškų startuolių verslą, jei susitiks juos gyvai renginyje.“
Ketvirtasis „Innovation Drift 2019“ forumas vyks Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, 2019 m. birželio 13–14 d. Forumas skirtas visiems inovatoriams, kūrėjams, ekspertams, inovacijų politikos formuotojams ir vykdytojams, siekiantiems tiek pristatyti inovacijas, tiek pasitelkti praktinį jų pritaikymą.
Renginį organizuoja MITA kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.
